589 tūkst. žmonių Lietuvoje gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, teigia Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė. Anot jos, statistika iš esmės nesikeičia nuo metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, o skurdo rizikos riba pernai siekė 564 eurus.
„Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas. Ši statistika nelabai keičiasi nuo įstojimo į Europos Sąjungą. 20,6 proc. Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, o vienam asmeniui skurdo rizikos riba 2023 m. siekė 564 eurus. Statistika yra už 2022 m., ji vėluojanti, bet naujausia, kurią turime“, – Skurdo ir socialinės atskirties apžvalgos pristatymo metu kalbėjo A. Adomavičienė.
„Jeigu žiūrėtume, kaip skurdo rizika pasiskirsto tarp amžiaus ir lyties, tai moterų, gyvenančių žemiau skurdo rizikos ribos, yra daugiau. Ypač išsiskiria pensinio amžiaus moterys. (…) Pagrindinės priežastys yra tai, kad moterys dirbo mažiau kvalifikuotus darbus, gavo mažesnį atlyginimą ir atitinkamai jų mažesnė pensija. Taip pat jų gyvenimo amžius ilgesnis“, – tikino ji.
A. Adomavičienė aiškino, kad su didele skurdo rizika susiduria pensininkai, vieni gyvenantys asmenys, vieniši tėvai auginantys vaikus. Nors, pasak jos, vaikų skurdo rizika pastaraisiais metais mažėja, tačiau rodiklis išlieka aukštas.
„Labiausiai pažeidžiamos grupės iš esmės nepasikeitė, deja, dar labiau padidėjo bedarbių skurdo rizikos lygis. Į šią statistiką įeina ir žmonės su negalia, tai grupės truputį persipina. Pensininkai irgi susiduria su didele skurdo rizika, vieni gyvenantys asmenys, (…) taip pat su sunkumais susiduria vieniši tėvai, vieni patys auginantys vaikus“, – sakė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė.
„Vaikų skurdo rizika pastaraisiais metais mažėja, (…) matome, kad įvestos tam tikros priemonės ir valingi sprendimai padėjo išspręsti šią problemą. Nepaisant to, kad vis dar labai didelis skaičius vaikų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, bendrai rodiklis yra pagerėjęs“, – tvirtino ji.
11 proc. gyventojų neturi galimybės pilnavertiškai maitintis
Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė taip pat pridūrė, kad pernai pablogėjo ir materialinio nepritekliaus rodiklis. Anot jos, 11 proc. žmonių neturi galimybės pilnavertiškai maitintis.
„2023 m. materialinis nepriteklius irgi pablogėjo. Net 11 proc. žmonių teigia, kad neturi galimybės pilnavertiškai maitintis. (…) Jeigu pažiūrėtume į pačių mažiausių pajamų žmonių grupę, tai beveik 30 proc. teigia, kad jiems trūksta pinigų maistui ir tai nulėmė milžiniška infliacija, kuri paveikė mažiausias pajamas gaunančius žmones“, – teigė A. Adomavičienė.
„Nepaisant ekonominio augimo, pačių pažeidžiamiausių visuomenės žmonių situacija negerėja, drįsčiau sakyti, kad net prastėja jų realus pragyvenimo lygis“, – pažymėjo ji.
Balandžio mėnesį Valstybės duomenų agentūra skelbė, kad skurdo rizikos lygis 2023 metais šalyje sudarė 20,6 proc. ir, palyginti su 2022 m., sumažėjo 0,3 procentinio punkto.
