Lietuvoje vėl didėja sergamumas tymais – praėjusiais metais nustatyta 30 šios užkrečiamos ligos atvejų, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC).
Tuo metu 2023 metais registruoti trys susirgimai, 2022 ir 2021 metais jų nebuvo, 2020 metais – du.
2019 metais šalyje buvo kilęs tymų protrūkis, tuomet patvirtinti 834 šios ligos atvejai.
NVSC duomenimis, iš pernai susirgusiųjų devyni buvo vaikai iki 17 metų.
Beveik 67 proc. visų susirgusiųjų buvo nepaskiepyti arba jų skiepijimo būklė neaiški. 43 proc. susirgusiųjų tymais gydyti ligoninėse.
Šiais metais jau fiksuotas vienas tymų atvejis. Susirgęs asmuo priklauso 18–24 metų grupei, jo vakcinacijos statusas – neaiškus, nėra duomenų, kokių skiepų jis gavo vaikystėje.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė BNS sakė, kad tymų atvejų augimas gali būti siejamas su COVID-19 pandemijos metu ypač suvešėjusiu neigiamu požiūriu į visus skiepus.
„Buvo tokių tėvų, kurie COVID-19 metu negalėjo apsilankyti gydymo įstaigose ir atidėjo (vaikų skiepijimą nuo tymų – BNS), o po to gal pakeitė nuomonę. Kaip žinia, tapo aktyvūs antivakseriniai judėjimai. Tai duoda neigiamą situaciją“, – teigė ji.
Be to, pernai registruoti ir keli įvežtiniai tymų atvejai.
„Yra tokių šalių, kuriose tikrai ir prieš COVID-19 buvo sergamumo tymais pakilimas. Fiksuota keletas tymų atvejų, kad grįžo žmonės pailsėję iš šiltų kraštų, Rytų šalių ir kartu su liga“, – sakė E. Jegelevičienė.
Tuo metu Europoje pernai tymais iš viso sirgo 16,5 tūkst. žmonių, iš jų beveik pusė buvo vaikai, jaunesni nei 5 metų, 30 proc. – 15 metų ir vyresni vaikai.
Pasak NVSC specialistės, Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad sergamumas tymais ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis artimiausiais metais gali dar didėti.
„Pasaulio sveikatos organizacijos prognozės yra tokios, kad iš tikrųjų gali ir toliau kristi vakcinacijos aprėptys ir augti sergamumas tymais, raudonuke, epideminiu parotitu ir kitomis ligomis, kurios valdomos būtent vakcinomis“, – BNS sakė E. Jegelevičienė.
NVSC primena, kad vienintelė prevencijos priemonė, apsauganti nuo tymų kiekvieną žmogų ir visą visuomenę, yra skiepai.
Lietuvoje šie skiepai įtraukti į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių.
Bendra vakcina nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito vaikai skiepijami nemokamai. Pirmoji dozė skiriama sulaukus 15–16 mėnesių, antroji – 6–7 metų.
Tymai yra ūminė, itin užkrečiama, sisteminė odos bėrimą sukelianti virusinė infekcija, plintanti per orą. Prieš 1980 metais pradedant vakcinaciją pasauliniu mastu, kiekvienais metais buvo registruojama 2,6 mln. mirčių nuo tymų.
Tymų virusas plinta aerozoliniu ir oro lašeliniu keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti keturias dienas iki ir keturias dienas po bėrimo atsiradimo.
Sąlytis tarp žmonių, trunkantis ilgiau nei 15 min., yra pakankamas, kad užsikrėstų imlus asmuo, o imlūs yra neskiepyti ir nepersirgę tiek vaikai, tiek suaugusieji.
