Santaros klinikoms trečiadienį informavus apie pirmąjį „b raupų“ ligos atvejį Lietuvoje, pranešama, kad infekcija nustatyta 37 metų vyriškiui iš Ispanijos. Šiuo metu vyras gydosi ambulatoriškai, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis.
„Paaiškėjo, kad tai vyras, 37 metų, ne Lietuvos gyventojas, jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Ispanija ir šiuo metu jis Lietuvoje lankosi kaip turistas“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Rudaitis.
„Jis pajuto beždžionių raupams būdingus simptomus – karščiavimą ir, pastebėjęs bėrimus, kreipėsi į Infekcinių ligų centrą praėjusį penktadienį. Gydytojai paėmė mėginius laboratoriniams tyrimams. Vakar taip pat gavome informacijos iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos apie patvirtintą beždžionių raupų atvejį“, – teigė NVSC atstovas.
NVSC turimais duomenimis, porą metų Ispanijoje gyvenantis vyras į Lietuvą atvyko rugsėjo viduryje. Šio mėnesio 20 d. jis kreipėsi į medikus.
Klausiamas, kokiomis aplinkybėmis ir kada vyras galėjo užsikrėsti „b raupais“, K. Rudaitis aiškino, kad turistas iš Ispanijos užsikrėtė lytiniu būdu.
„Užsikrėtimo kelias, galėtume patvirtinti, yra lytinis kelias. Kalbant su asmeniu, jis įvardijo galimus du kontaktus, apie kuriuos daugiau informacijos šiai minutei neturime“, – sakė NVSC specialistas.
Ar vyras į Lietuvą atvyko jau sirgdamas „b raupais“, K. Rudaitis teigė negalįs tiksliai atsakyti.
„Mes negalime taip pasakyti, kadangi inkubacinis laikotarpis gali trukti ir dvi, ir tris savaites. Asmuo negali įvardinti, nuo ko jis užsikrėtė, ar jis turėjo kontaktą su sergančiuoju. Informacija dar tikslinama“, – nurodė jis.
Jis pažymėjo, kad siekiant nustatyti galimus kontaktus, NVSC pradėjo epidemiologinį tyrimą.
„Svarbu išsiaiškinti galimus kontaktus. Šiuo metu asmuo jaučiasi gerai, gydosi ambulatoriškai ir turi galimybę izoliuotis“, – nurodė K. Rudaitis.
Rizika užsikrėsti yra labai maža
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) specialistės Galinos Zagrebnevienės, „b raupai“ nėra lengvai plintanti liga. Visgi, turint artimą kontaktą su sergančiu žmogumi, užsikrėsti galima per kūno skysčius, kvėpavimo takų lašelius, seksualinio kontakto metu bei per to asmens naudojamus daiktus.
„Bendrai, tiek Europos Sąjungos šalyse, tiek Lietuvos visuomenei rizika užsikrėsti beždžionių raupų virusu yra vertinama kaip labai maža. Praktiškai nebėra atvejų, virusas plinta tik turint labai glaudų kontaktą „oda į odą“ – miegant vienoje lovoje, naudojantis tais pačiais tekstilės gaminiais, turint nesaugius lytinius santykius arba artimai „veidas į veidą“ bendraujant su asmeniu ilgesnį laiką“, – vardijo G. Zagrebnevienė.
„Jeigu sergantis asmuo supranta, kas yra raupai, kaip jie plinta, laikosi asmens sveikatos priežiūros specialisto rekomendacijų, neturi lytinių santykių, rūpinasi savo higiena ir tinkamai izoliuojasi, tai išplitimo rizikos kaip ir nėra“, – tikino specialistė.
NVSC nurodo, kad ši infekcinė liga dažniausia pasireiškia veido, plaštakų, pėdų, akių, burnos arba lytinių organų ir tarpvietės bėrimais su pūslėmis, taip pat karščiavimu, padidėjusiais limfmazgiais, galvos, gerklės, raumenų, nugaros skausmais, energijos stoka.
„Siekiant išvengti vietinio beždžionių raupų plitimo, Lietuvoje turime Europos Komisijos donuotą vakciną, kuri yra naudojama tiek profilaktiškai skiepyti 18 metų ir vyresnius vyrus, turinčius lytinius santykių su vyrais, tiek asmenis, kurie turėjo artimą, glaudų kontaktą su beždžionių raupais sergančiu asmeniu“, – aiškino G. Zagrebnevienė.
ELTA primena, kad trečiadienį pranešta, jog Lietuvoje patvirtintas pirmasis „b raupų“ atvejis šiais metais. Tai šeštasis ligos atvejis nuo 2022 m., kai Europoje fiksuotas minėtų raupų protrūkis.
Kaip nurodė Nacionalinis visuomenės ir sveikatos centras (NVSC), susirgęs asmuo yra ne Lietuvos pilietis. Ligos atvejis nustatytas asmeniui prieš kelias dienas kreipusis į infekcinių ligų specialistus. Pranešama, kad šį asmenį išbėrė, jis pradėjo karščiuoti. Šiuo metu žmogus gydosi ambulatoriškai, turi galimybę izoliuotis.
NVSC pradėjo epidemiologinį tyrimą, siekdamas išsiaiškinti artimus kontaktus ir kitą su galimu ligos plitimu susijusią informaciją, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
