Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje iki šių metų birželio užregistruoti 8 156 vėjaraupių atvejai. Tai beveik 11 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo registruoti 7 362 vėjaraupių atvejai. Iš visų šiais metais registruotų susirgusiųjų 132 asmenys (1,62 proc.) buvo gydomi ligoninėje.
Nors dažniau vėjaraupiais sergama žiemą, ypač daug susirgimų vėjaraupiais užregistruota gegužę – 1982 atv., tai sudaro 24,3 proc. iš visų šiais metais registruotų atvejų.
Pernai užregistruoti 13 604 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis – 474,2 atv./100 tūkst. gyv.). Lyginant su 2015 m. sergamumas vėjaraupiais sumažėjo, tuomet registruoti 15 294 vėjaraupių atvejai (sergamumo rodiklis – 526,5 atv./100 tūkst. gyv.).
Analizuojant vėjaraupių sergamumo pokyčius per pastaruosius penkerius metus, 2016 m. registruotas mažiausias sergamumas šia infekcine liga. Didžiausias sergamumas buvo 2014 m., tuomet užregistruotas sergamumo rodiklis 760,8 atv./100 tūkst. gyv. Vidutinis sergamumo rodiklis 2012-2016 m. – 568,6 atv./100 tūkst. gyv.
Vėjaraupiai – tai ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu bei pūsleliniu odos ir gleivinės bėrimu. Ligą sukelia Varicella Zoster virusas, priklausantis Herpes viridae šeimai. Šis sukėlėjas gali sukelti dvi skirtingas infekcines ligas – vėjaraupius ir juostinę pūslelinę.
Vėjaraupiai labai užkrečiama infekcija, todėl yra viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Kasmet vėjaraupiais perserga vidutiniškai apie 15 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Vėjaraupiais sergama visus metus, didesnis sergamumas registruojamas šaltuoju metų laiku, kiek mažesnė rizika susirgti vasarą.
Vėjaraupių infekcijai imlūs visi asmenys, kurie neturi imuniteto šiai ligai (nesirgę ar neskiepyti), dažniausiai serga vaikai iki 9 metų. Paprastai vaikai po vėjaraupių infekcijos pasveiksta nepasireiškus jokioms ligos komplikacijoms, tuo tarpu suaugusieji linkę sirgti sunkesnėmis ligos formomis, jiems kyla didesnė komplikacijų rizika.