Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) panaikino nutarimą, žinotą kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas. Šiuo sprendimu VLKK atsisakė instrumento, du dešimtmečius leidusio bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.
Po daugiau nei keturis mėnesius trukusių svarstymų, ketvirtadienį už siūlymą panaikinti 68-ąjį VLKK nutarimą balsavo 13 komisijos narių, trys buvo prieš, vienas susilaikė, BNS patvirtino VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.
Daugiau nei du dešimtmečius galiojęs sąrašas buvo Valstybinei kalbos inspekcijai taikyti finansines nuobaudas už kalbos normų nesilaikymą, tačiau realybėje baudos praktiškai neskiriamos ir buvo keičiamos įspėjimais.
A. Antanaitis patikino, kad nepaisant sprendimo, kalbos taisyklingumo reikalavimai lieka.
„Pats sąrašas lieka kaip aprobuotas dokumentas – manau, laikinai, nes jis pasenęs. Bet jis nebeturės nutarimo, t. y. teisinės galios. Bet jei kas nors norės pažiūrėti, kokios klaidos yra, dokumentą ras. Už jas nebūtų baudžiama“, – teigė A. Antanaitis.
Projekto iniciatorė, komisijos narė Lina Murinienė teigė, kad šiuo sprendimu kalbos priežiūros politika „žengia didelį žingsnį konsultacijų, patarimų link“.
„Klaidos, kurios buvo įtrauktos į nutarimą, – jos nevirto taisyklėmis, kad galima dabar sakyti „ko pasekoje“ ar „kas liečia“. Klaidos liko, bet požiūris į kalbos vartoseną keičiasi iš esmės. Nes bausti už tokias klaidas, ypač už sakytinę kalbą, yra nebe šių dienų požiūris“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Retorikos katedros vedėja.
VLKK atstovai pabrėžia, kad kai kurie kiti nutarimai, apibrėžiantys kalbos taisykles, lieka, tačiau vartosena, anot A. Antanaičio, bus paremta „taisyklėmis, o ne klaidomis“.
„Kalbos inspekcija skirti baudas galės už kalbos nevartojimą – jei nebus lietuvių kalbos, kur ji privalo būti. Taip pat lieka kai kurie kiti nutarimai dėl vietovardžių. Taip kad tos baudos bus, bet ne už kalbos klaidas“, – paaiškino jis.
Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas buvo patvirtintas 1997 metais.
