Lietuvai per ateinantį penkmetį gynybai planuojant skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys šiuo pavyzdžiu ragina pasekti ir NATO partnerius.
„Sunkiais laikais reikia drąsių sprendimų ir lyderystės. Raginame savo sąjungininkus sekti šiuo pavyzdžiu. Pasyvių „pasėdėkime ir palaukime“ strategijų era baigėsi“, – penktadienį socialinio tinklo „X“ paskyroje rašė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Sprendimą Lietuvai nuo 2026 iki 2030 metų gynybos finansavimą didinti iki 5–6 proc. BVP penktadienį priėmė iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT).
Galutinį sprendimą dėl kiekvienų metų biudžeto dydžio turės priimti parlamentas. Biudžeto projektą kasmet rengia Vyriausybė.
Gynybos biudžetą Lietuva didina, šalyje iki 2030 metų siekdama įkurti diviziją. Tokiu būdu siekiama atgrasyti šiuo metu Ukrainoje kariaujančią Rusiją.
Pernai VGT skelbė, kad apie 3 proc. BVP siekiantis Lietuvos finansavimas gynybai nebus pakankamas sukurti diviziją iki 2030 metų dėl brangių tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bei būtinybės įrengti tinkamą infrastruktūrą.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas leis 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Anot G. Nausėdos, pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai įmanoma ir nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, jeigu resursai bus tinkamai perskirstyti, taip pat atsisakyta nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.
Jis pabrėžė, kad didesnis finansavimas neturėtų būti siejamas su aukštesniais mokesčiais gyventojams.
