Lietuva padarė pažangą siekiant lyčių lygybės, tačiau vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio, rodo Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) paskelbtas tyrimas.
Lyčių lygybės indekse Lietuva iš 17-osios vietos pakilo į 16-ąją, surinkusi 65,8 balo iš 100 galimų. Vis dėlto šis įvertinimas tebėra 5,2 balo mažesnis nei ES vidurkis.
Kaip nurodoma ataskaitoje, nuo pernai metų didžiausios pažangos pasiekė Malta, Čekija ir Lietuva.
Sudarant įvertį skaičiuojami Lietuvos lyčių lygybės rodikliai šešiose srityse: darbo, pinigų, žinių, laiko, galios ir sveikatos būklės.
Anot Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, Lietuvai geriausiai sekasi darbo srityje – čia šalis užima 15 vietą su 76,2 balo. Tai – vienintelė sritis, kurioje Lietuva šiek tiek lenkia ES vidurkį, kuris yra 74,2 balo.
Lietuva šioje srityje pasižymi aukštu vyrų ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje rodikliu, tačiau kur kas mažesnį įvertį gauna pamatavus profesinę segregaciją ir darbo sąlygų kokybę.
„Duomenys rodo, kad nors moterų ir vyrų dalyvavimo darbo rinkoje pusiausvyra nebloga, sąlygos labai skiriasi. Rodikliai, pagal kuriuos matuojama lygybė darbo srityje, atskleidžia, kad vis dar egzistuoja „vyriškos“ ir „moteriškos“ profesijos, taip pat – kad darbovietės moterims ir vyrams nesuteikia vienodai lanksčių galimybių darbo metu porai valandų išvykti pasirūpinti šeimos reikalais“, – pranešime cituojama Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Miglė Kolinytė.
Prasčiausias Lietuvos įvertinimas, kaip ir pernai, yra pinigų srityje. Čia Lietuvos balas per metus šiek tiek sumažėjo nuo 71,2 iki 70,9 balo. Šį įvertinimą lemia atlyginimų atotrūkis, didesnė moterų skurdo rizika.
„Sodros“ duomenimis, pastaruosius porą metų vyrų ir moterų atlyginimų atotrūkis išlieka gana pastovus ir siekia apie 13 procentų. Visgi jis varijuoja priklausomai nuo žmonių amžiaus. Pavyzdžiui, 31–40-aisiais gyvenimo metais atlyginimų atotrūkis tampa vienu didžiausių. Galima daryti prielaidą, kad tai susiję su šeimos kūrimu – minėtu gyvenimo laikotarpiu įprastas šeimos kūrimas, vaikų auginimas ir dėl to vykstantys karjeros pertrūkiai, kuriuos dažniausiai patiria moterys“, – sakė M. Kolinytė.
Anot pranešimo, vienintelė iš Lyčių lygybės indekso matuojamų sričių, kurioje atotrūkis Lietuvoje fiksuojamas vyrų nenaudai, yra išsilavinimas. Lietuva – viena iš keturių šalių, kuriose atotrūkis tarp aukšto lygio išsilavinimą turinčių vyrų ir moterų yra didžiausias.
Pasak M. Kolinytės, moterų ir vyrų atotrūkis šioje srityje gali būti susijęs su lyčių segregacija ir skirtingais reikalavimais profesiniame pasaulyje.
„Duomenys įsilieja į taip pat dažnai minimą profesinės segregacijos statistiką – srityse, kuriose dominuoja vyrai, dažniau galima įsidarbinti be aukštojo išsilavinimo diplomo. Pavyzdžiui – statybų, technikos darbų sektorius, programavimas ir kitos informacinės technologijos. Tai profesijos, kuriose pirmiausia vertinami turimi įgūdžiai“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja.
„O sektoriai, kuriuose dominuoja moterys, dažniau reikalauja diplomo, net jei yra mažiau apmokami. Pavyzdžiui, slauga, pedagogika, socialinis darbas. Tai gali lemti, kad mažiau vyrų baigia papildomus mokslus po vidurinės mokyklos“, – sakė ji.
Europos lyčių lygybės indeksu matuojama ir galios sritis – moterų ir vyrų skaičius politinėje valdžioje bei lyčių pusiausvyra didžiausių įmonių ir visuomeninės svarbos organizacijų valdybose. Galios srityje Lietuva šiemet įvertinta 55,5 balo ir užima 16 vietą tarp Europos valstybių. Šis vertinimas atliktas prieš 2024 metų Seimo rinkimus.
Aukščiausiose Lyčių lygybės indekso vietose laikosi Švedija, Danija ir Nyderlandai, žemiausiose šiemet – Graikija, Vengrija ir Rumunija.
