Lietuva gali turėti dar vieną palaimintąjį ir šventąjį: Romoje jau pažengęs kunigo Alfonso Lipniūno beatifikacijos procesas.
Jis tarpukario Lietuvoje garsėjo pamokslais, stojo ginti žydų, už tai nacių buvo išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą.
A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatoriaus Vitalijaus Kodžio teigimu, tokie žmonės visuomenei yra pavyzdys.
„Bažnyčia beatifikuoja ar kanonizuoja žmones todėl, kad ne tik kad jie šventai nugyveno, bet jie turi šventumo opiniją. Tas jų gyvenimas tiek šventas, kad yra mums yra pavyzdžiai, kaip mes galėtume gyventi per savo kasdienius pasirinkimus.
Antras dalykas yra tas religinis motyvas, kai žmonės meldžiasi ir prašo malonių, stebuklų, nes mes žinome, kad yra šventasis Kazimieras, šventasis Antanas, Pranciškus… <…> Žmonės meldžiasi, kažko prašo ir gauna, tai jie yra tam tikri užtarėjai. Būtent meldžiasi taip pat ir į kunigą Lipniūną, prašo jo užtarimų ir gauna malonių“, – LRT RADIJUI sako kunigas V. Kodys.
Kunigas A. Lipniūnas galėtų tapti antruoju lietuviu, pripažintu šventuoju po šventojo Kazimiero.
