Lenkija laukia, kol Lietuvos parlamentas įstatymu įteisins Lietuvos piliečių pavardžių ir gatvių pavadinimų rašymą lenkiškais rašmenimis, sako kaimyninės šalies prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda).
„Matome labai didelį Lietuvos ir Lenkijos suartėjimą, tikimės, kad jis suteiks ir galimybes Lietuvoje gyvenančiai lenkų tautinei mažumai“, – ketvirtadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos prezidentų spaudos konferenciją sakė A. Duda.
„Turiu vilties, kad lenkų tautinių mažumų pavardes ir gatvių pavadinimus Lietuvoje bus leidžiami rašyti originalo kalba“, – teigė jis.
Lenkijos prezidentas tvirtino žinąs, kad Lietuvos parlamente svarstomi trys su tuo susiję įstatymų projektai.
„Mums liko ramiai palaukti, kol sprendimas bus priimtas“, – žurnalistams sakė A. Duda.
Diskusija dėl originalios asmenvardžių rašybos Lietuvoje vyksta jau dešimtmečius. Vieni politikai siūlo leisti naudoti lotyniško pagrindo rašmenis asmens dokumentų pagrindiniame puslapyje, kad būtų užtikrinta asmens teisė į jo pavardę, o kiti teigia, kad taip bus sumenkintas valstybinės lietuvių kalbos statusas ir siūlo vardą bei pavardę lotyniško pagrindo rašmenis rašyti tik dokumento antrajame puslapyje.
Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Varšuvoje lankosi su valstybiniu vizitu. Tai paskutinis valstybinis vizitas jai baigiant kadenciją.
Kalbėdama apie lenkų tautinės mažumos padėtį Lietuvoje D. Grybauskaitė tvirtino, kad pagrindinis klausimas yra ne pavardžių rašyba, o žemės nuosavybės atkūrimas Vilniaus krašte.
Ji sakė, kad dėl to, jog Vilniaus krašte nėra laisvos žemės, nuosavybės teisės neatkuriamos ne tik lenkų tautybės, bet visiems Lietuvos piliečiams.
„Visus žmones traktuojame vienodai“, – sakė prezidentė.
Ir Lietuvos, ir Lenkijos vadovai per spaudos konferenciją akcentavo labai gerus valstybių santykius. Prezidentai tvirtino, kad jų pozicijos daugeliu klausimų sutampa, pabrėžta, kad šalys bendradarbiauja visose srityse: ekonomikos, energetikos, karinėje ir kt.
A. Duda pasidžiaugė, kad Lietuvoje veikia Lenkijos valstybinė įmonė „Orlen“.
„Žinau apie Lietuvos valdžios palaikymą“, – sakė jis.
D. Grybauskaitė atkreipė dėmesį, kad Lenkija tapo trečia Lietuvos prekybos partnerė.
Lietuvos ir Lenkijos vadovai pabrėžė esantys prieš Vokietijos ir Rusijos vykdomą projektą „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje.
„Abi pusės mato, kad tai politinis, o ne ekonominis projektas, kuris neša žalą ir gilina priklausomybę nuo Rusijos veiksmų“, – per spaudos konferenciją sakė D. Grybauskaitė.
