Praėjusią savaitę Lietuvoje buvo pagaminta 88 proc. visos šalyje suvartotos elektros energijos, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA).
„Tris dienas – kovo 3-iąją, 5-ąją ir 6-ąją – pasigaminome daugiau elektros nei suvartojome. Tai lėmė vėjuotos ir saulėtos dienos: išaugus vėjo ir saulės elektrinių gamybai, vietinė generacija padidėjo daugiau nei 32 proc., o vidutinė didmeninė elektros kaina šalyje per savaitę sumažėjo 62 proc. – iki 55,4 Eur/MWh“, – rašoma LEA pranešime.
„Sušilus orams ir mažėjant gamtinių dujų poreikiui, jos pinga trečią savaitę iš eilės ir Nyderlandų TTF prekybos taške gamtinių dujų kaina per praėjusią savaitę sumažėjo 12 proc. Lietuvoje biokuras atpigo 12,2 proc., o degalų kainos mažėjo: benzinas atpigo 1,1 proc., dyzelinas – 1,2 proc. Brent naftos kaina per savaitę sumažėjo 4,2 proc.“, – priduria agentūra.
LEA duomenimis, gamtinių dujų kainų vidurkis Nyderlandų TTF prekybos taške per pastarąją savaitę sumažėjo nuo 50,1 Eur/MWh iki 44,1 Eur/MWh. Pagal gamtinių dujų ateities sandorius, jų kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuojamos apie 2–3 Eur/MWh mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę. Pažymima, kad kainos gali svyruoti 32–44 Eur/MWh ribose.
Gamtinių dujų pigimui, kaip skelbia agentūra, šiuo metu įtakos turi sušilę orai ir mažesnis gamtinių dujų vartojimas.
„Lietuvoje kovo 3–7 d., palyginti su vasario 24–28 d., gamtinių dujų suvartojimas sumažėjo 27,1 proc. – suvartota 235,4 GWh gamtinių dujų, ankstesnę savaitę – 322,7 GWh“, – rašoma LEA pranešime.
Agentūros duomenimis, Inčukalnio dujų saugyklos užpildymas šiuo metu siekia apie 41,38 proc. Prieš savaitę šis skaičius siekė 42,2 proc., o prieš metus – 47,99 proc.
„Europos Sąjungos gamtinių dujų saugyklos šiuo metu yra užpildytos 36,8 proc., ankstesnę savaitę užpildymas siekė 38,2 proc., o prieš metus saugyklos buvo užpildytos 60,3 proc.“, – skelbia agentūra.
Skaičiuojama, kad kovo 3–7 d. per Klaipėdos SGD terminalą rinkai buvo patiekta 377,1 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 304,1 GWh). Į Latviją buvo išsiųsta 112 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 0 GWh). Į Lenkiją išsiųsta 22,7 GWh gamtinių dujų (ankstesnę savaitę – 31,2 GWh), o Lietuvos biodujų gamyklose pagaminta 2,4 GWh dujų (ankstesnę savaitę – 2,28 GWh).
Skaičiuojama, kad didmeninės elektros energijos kainos nagrinėjamą savaitę dėl padidėjusios vėjo ir saulės elektrinių generacijos Baltijos jūros regiono valstybėse sumažėjo 22–62 proc.
Lietuvoje praėjusią savaitę, elektros kainos sumažėjo nuo 146,2 Eur/MWh iki 55,4 Eur/MWh. Pernai tuo pačiu laikotarpiu vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo 75,4 Eur/MWh, o 2023-ųjų tą pačią savaitę – 119,6 Eur/MWh, pažymi agentūra.
Skelbiama, jog praėjusią savaitę Latvijoje ir Estijoje elektros kainos sumažėjo 62 proc. – nuo 146,2 Eur/MWh iki 55,4 Eur/MWh, Švedijos SE 4 zonoje 56 proc. – nuo 48,7 Eur/MWh iki 21,3 Eur/MWh, Vokietijoje 22 proc. – nuo 119,4 Eur/MWh iki 93,5 Eur/MWh, Lenkijoje – 29 proc., nuo 125,7 Eur/MWh iki 89,2 Eur/MWh. Suomijoje didmeninės elektros kainos sumažėjo 32 proc. – nuo 31 Eur/MWh iki 21 Eur/MWh.
„Padidėjus elektros gamybai visose atsinaujinančius išteklius naudojančiose elektrinėse, bendra elektros gamyba mūsų šalyje, palyginti su ankstesne savaite, padidėjo 32,1 proc. ir siekė 196,5 GWh. Per savaitę Lietuvoje pasigaminome 88 proc. visos suvartotos elektros energijos, likęs reikalingas energijos kiekis importuotas iš Švedijos“, – rašoma agentūros pranešime.
LEA duomenimis, daugiausiai elektros energijos nagrinėjamą savaitę Lietuvoje pagamino vėjo elektrinės – 124,7 GWh elektros. Tai 165,7 proc. nei ankstesnę savaitę ir daugiau kaip 2 kartais daugiau nei lygiai prieš metus, kai vėjo elektrinės pagamino 60 GWh energijos.
Nurodoma, jog saulės elektrinės per savaitę pagamino 20,9 GWh – tai 122 proc. daugiau nei prieš savaitę. Hidroelektrinių generacija per savaitę siekė 15,7 GWh ir buvo 25,9 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę. Tuo metu šiluminių elektrinių gamyba sumažėjo – praėjusią savaitę jos pagamino 23,1 GWh, arba 64,4 proc. mažiau elektros nei ankstesnę savaitę, bet 131 proc. daugiau nei lygiai prieš metus.
„Sušilus orams, elektros energijos vartojimas Lietuvoje kovo 3–9 d., palyginus su ankstesne savaite, sumažėjo 10,2 proc. – iki 223,4 GWh.“, – rašoma LEA pranešime.
Vidutinė Brent naftos kaina nagrinėjamą savaitę siekė 70,4 USD/bbl – 4,2 proc. mažiau nei ankstesnę savaitę. Analizuojant naujausius Brent naftos ateities sandorius, prognozuojama, kad artimiausiais metais kainos bus 1–3 USD/bbl mažesnės nei buvo manoma prieš savaitę, jos gali svyruoti 67–70 USD/bbl lygyje.
Vidutinės degalų kainos Lietuvos degalinėse nagrinėjamu laikotarpiu sumažėjo 1 proc. Benzino vidutinės kainos visose lyginamose regiono šalyse, išskyrus Estiją, sumažėjo 0,6–2,5 proc. Estijoje ši kaina padidėjo 1,6 proc. Dyzelino vidutinės kainos visose lyginamose šalyse, išskyrus Estiją, sumažėjo 0,8–1,9 proc. Tuo metu Estijoje vidutinė dyzelino kaina padidėjo 1,1 proc.
Tarp Baltijos šalių benzinas šiuo metu pigiausias Lietuvoje, dyzelinas – Estijoje. Skirtumas tarp dyzelino ir benzino vidutinių kainų Lietuvoje sudaro 0,109 Eur/l. Palyginti su ES šalių degalų kainų svertiniais vidurkiais, Lietuvoje benzino vidutinė kaina yra 12,3 proc., o dyzelino – 1,5 proc. mažesnė, pažymi agentūra.
„2024–2025 m. šildymo sezono antroje pusėje biokuro kainos mažėja jau septintą savaitę: praėjusią savaitę biokuro kaina Lietuvoje buvo 12,2 proc. mažesnė nei ankstesnę savaitę ir siekė 17,46 Eur/MWh – beveik tiek pat, kiek pernai tuo pačiu metu, kai biokuras mūsų šalyje kainavo 19,2 Eur/MWh.“, – praneša agentūra.
Pažymima, kad biržoje biokuro kaina šį šildymo sezoną didžiausia buvo sausio 14 d. – tuomet ji siekė 25,64 Eur/MWh. Nurodoma, jog šį šildymo sezoną didesnei biokuro kainai įtakos turėjo ir šiltesnė žiema: gruodžio ir sausio mėnesiais neįšalus gruntui, biokuro tiekėjai negalėjo tiekti žaliavos tiesiai iš miško dėl svorio apribojimų sunkiajai technikai, o žaliavas turėjo sukaupti aikštelėse.
