Įgyvendindama projektą „Kai Jūs neateinate pas „Tėvynę“, tai „Tėvynė“ ateina pas Jus“, savaitraščio komanda ir toliau tęsė savo vizitus po Panevėžio rajono seniūnijas. Šią savaitę tėvynainiai lankėsi Upytės seniūnijoje ir bendravo su seniūnu Giedriumi Koženiausku, seniūno pavaduotoja Laima Šakniene bei Upytės bibliotekos vyr. bibliotekininke Jolanta Mikšyte.
Žemės ūkio kraštas
Seniūnas G. Koženiauskas savo darbą prilygina ūkvedžio pareigoms. „Mes kaip ūkvedžiai – kai kyla problemų, gyventojai kreipiasi į mus ir ieškome sprendimų“, – juokėsi jis.
Visgi, nors problemų ir nusiskundimų visuomet pasitaiko, vyras pasidžiaugė ir seniūnijos verslininkais, ūkininkais, projektais bei bendruomenėmis. „Didžiuojamės visais. Kiekvienas iš jų garsina mūsų kraštą ir daro jį gražesnį. Be abejo, mūsų seniūnijoje didžiausi verslai susiję su žemės ūkiu. Tai – Ėriškių, Upytės ir Vaišvilčių žemės ūkio bendrovės. Jie pagrinde augina grūdines kultūras. Upytės bendrovė augina ir avis“, – dėstė jis.
„Iš objektų, labiausiai didžiuojamės mūsų Čičinsko piliakalniu, apie kurį girdėję visi, tik, deja, dar ne visi apsilankė. Tad kviečiame nepamiršti ir apsilankyti. O prie to pačio dar užsukti į Linų muziejų, Upytės tradicinių amatų centrą. Linus mūsų krašte sėja Amatų centro kolektyvas, tačiau tik todėl, kad Upytę vis dar atsimintų kaip linų kraštą. Visgi linai skirti tik edukacijoms, nes jų ūkius išstūmė kinietiški linai“, – tikino seniūnas.
Vietinės problemos
Bėdų seniūnijoje irgi pasitaiko. „Labai apmaudu, kad užsidarė Ėriškių parduotuvė „Gojus“. Jaunesni gyventojai gali nuvykti apsipirkti į miestą, o štai senjorams tai didelė bėda. Gerai, kad atvažiuoja mobili parduotuvė, tačiau Ėriškiai yra viena iš paskutiniųjų stotelių, todėl, atvykus parduotuvei, galima įsigyti tik tai, kas liko. Gyventojai sako, kad pasirinkimas mažas. Taip pat buvusiose „Gojaus“ patalpose kol kas niekas negali įsikelti ir galbūt įkurti savo parduotuvę, nes kol vyksta bankroto procedūros, vieta – neliečiama. Žinoma, stengiamės, kad viskas vyktų kaip įmanoma greičiau. Na, o mūsų seniūnijoje vyrauja „Aibė“ ir Panevėžio vartotojų kooperatyvo „Šilažolė“ parduotuvės“, – pasakojo G. Koženiauskas.
Seniūno teigimu, gyventojai ateina pačiais įvairiausiais klausimais. „Pastaruoju metu didžiausia bėda buvo melioracijos problemos, nes nėra vandens nuvedimų, kiemai skęsta. Taip pat ir ūkininkams sudėtingas sezonas. Tačiau pasitaiko ir įvairių ginčų dėl per aukštų tujų, per arti kaimyno teritorijos pasodintų medžių, palaidų šunų ir t. t.“
Seniūnija jaunėja
Seniūno pavaduotoja Laima Šaknienė taip pat džiaugėsi vietiniais ūkininkais.
„Turime daržovių augintoją Mildą Mikelionienę, kuri šiuo metu dalyvauja tausojančios aplinkos programoje, todėl naudoja mažiau chemijos. Taip pat turime triušininką Eduardą Kubilių, kuris yra triušininkystės pradininkas Lietuvoje. Taip pat – jaunąjį ūkininką Egidijų Vaičiūną, kuris augina daug mėsinių galvijų. O štai Ėriškių ūkininkas Gerimantas Voiška – mūsų didysis pienininkas, kuris laiko daug karvių ir priduoda pieną. Gaila tik, kad negamina sūrių ir kitos pieno produkcijos. Visgi daugelis mūsų seniūnijos gyventojų dirba mieste ir važiuoja į kaimą tik pernakvoti. Tačiau džiaugiamės, kad seniūnija jaunėja, todėl mus renkasi grįžę emigrantai, jaunos šeimos“, – kalbėjo pavaduotoja.
Šiuo metu Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje mokosi per 100 mokinių. „Turime daugiau nei pernai ukrainiečių. Taip pat daug moksleivių atvyksta iš įvairių kitų gyvenviečių“, – sakė seniūnas.
Yra kuo didžiuotis
Jis pabrėžė, kad labai džiaugiasi aktyviomis bendruomenėmis. „Jos visuomet kuria projektus, organizuoja renginius, garsina mūsų kraštą ir sukviečia gyventojus į bendras veiklas. Aktyviausios – Ėriškių ir Upytės bendruomenės. Tiesa, turiu pasidžiaugti ir vienu ypatingu projektu – Ėriškiuose pagaliau įvesta kanalizacija, vandentiekis. Žmonės pamažu jungiasi ir galės patogiai gyventi“, – džiaugėsi vyras.
„Mūsų Upytės viešoji pirtis – populiariausia visame Panevėžio rajone. Čia atvažiuoja žmonės net ir iš miesto. Ji renovuota prieš dvejus metus, todėl tikrai yra nauja, graži, prižiūrima. Taip pat turime pirmąjį renovuotą gyvenamąjį namą Upytėje. Jis jau buvo išties prastos būklės, todėl džiaugiamės, kad pagerinome žmonių gyvenimo kokybę, išgelbėjome namą nuo vis prastėjančios situacijos“, – teigė G. Koženiauskas.
Gyventojai skaito
Seniūnijos pastate jau daugelį metų įsikūrusi kirpėja iš Ėriškių, kuri kerpa vietinius gyventojus. Taip pat pastate – biblioteka, kurios vyriausioji bibliotekininkė J. Mikšytė džiaugiasi, jog čia kasdien sulaukia lankytojų – ir mažų, ir didelių.
„Vaikų, jaunimo ateina daugiau, mat nauji kompiuteriai vilioja pažaisti. Taip pat jie čia ateina palaukti autobuso po pamokų. Suaugusieji – etatiniai skaitytojai, kurie lankosi nuolatos. Gyventojai tikrai skaito knygas, o tai mane labai džiugina. Pastebėjau, kad senais laikais žmonės imdavo po 15 knygų vienu metu, o dabar po mažiau – dvi–tris“, – komentavo moteris.
Bibliotekininkė džiaugėsi, kad jau kelerius metus vykdo projektą „Visuomenės sveikatos gerinimas Upytėje“. „Tai tęstinis projektas. Šiemet su gyventojais vyksime aplankyti penkių piliakalnių. Taip pat ir Upytės A. Belazaro pagrindinėje mokykloje vykdysiu projektą, kurio metu vaikai mokysis piešti ant smėlio. Norinčių – daugiau nei yra vietų, tad dar reikės daryti atranką.“
Ji pabrėžė, kad ypač stebisi gyventojais, kurie nuolat dovanoja knygas bibliotekai. „Man tai – džiaugsmas širdžiai. Džiaugiuosi, kad neša ne senas, o tikrai įdomias, geras, naudingas, aktualias knygas“, – dėstė J. Mikšytė.
