Praėjusios Vyriausybės nutarimas dėl dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, siekiant praplėsti ribojimą karui galimas panaudoti prekes transportuoti konkrečiai oru, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas ir verslo atstovai.
„Tai vienas iš principinių dalykų, kuriuos kalbėjome šiandienos susitikime, kad akivaizdu, kad peržiūrėdami, išlaikydami esamą Vyriausybės nutarimą, jo tikslus, bet peržiūrėdami ir suteikdami daugiau pasitikėjimo mūsų verslo bendruomenei. (…) Jeigu šis pasitikėjimas būtų sulaužytas, tai konkrečiai įmonei būtų taikomi tie patys griežčiausi eksporto ribojimai, kurie taikomi visoms įmonėms“, – žurnalistams penktadienį teigė L. Savickas.
„Mes manome, kad buvo padaryta klaida. Nereikia ieškoti klaidų, reikia ieškoti, kaip tą klaidą ištaisyti“, – pabrėžė Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis.
Kaip tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK ) prezidentas Vidmantas Janulevičius, pakoregavus nutarimą, išliks draudimas prekes eksportuoti antžeminiu transportu, bus praplėstas ribojimas transportuoti jas oru, į sąrašą įtrauktos naujos šalys, į kurias vežti prekes bus uždrausta.
„Tas nutarimas atšauktas nebus, jis bus koreguojamas“, – žurnalistams kalbėjo V. Janulevičius.
„Šiandien dienai sandėliuose guli nemažai prekių, (…) susikaupusių prekių kiekis yra nemenkas ir tai yra aukštos pridėtinės vertės prekės. Į šalis, kurios yra Pietų Amerika, kur net ne į tą pusę yra prekiaujama šiandien dienai ir, ką minėjo ir ministras, tų prekių yra iš gerai žinomų įmonių (…), net ir kryptis kuri šiandien yra, ji ne į Rytus, o grynai į Vakarus, į Pietų Ameriką“, – tikino jis.
Verslo atstovai pažymi – pagrindinės lietuviškų aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto kryptys yra į Taivaną, Singapūrą.
„Jeigu mes deklaruojame strateginę partnerystę su Izraeliu, Taivanu, prioritetinę rinką Singapūrą, tai šiuo metu nuo sausio 1 d. ten lietuviai negalės eksportuoti. Tikriausiai tos klaidos ištaisymas yra labai svarbus“, – pabrėžė LVK prezidentas
Tokios pozicijos jau anksčiau pranešė besilaikanti ir Užsienio reikalų ministerija (URM), Eltai nurodžiusi, jog ribojimas turėtų būti taikomas tik sankcijas pažeidinėjančioms įmonėms. Anot URM, ankstesnį Ministrų kabineto nutarimą reikėtų tobulinti ir griežtinti eksporto kontrolę.
Gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Viešojoje erdvėje šią savaitę pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.
Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.
Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.
Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė, tai planuojama padaryti artimiausiame posėdyje
