Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas kol kas neskuba vertinti Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuojamos Viešojo saugumo tarnybos (VST) pertvarkos. Politikas tikina visų pirma norintis susipažinti su teikiamais teisės aktais ir akcentuoja, kad svarbiausia, jog VST pareigūnai nebūtų paversti eiliniais policijos pareigūnais.
„Norėsis matyti konkrečius teisės aktus. Labai svarbu yra ta raudonoji linija, kad VST struktūra liktų gynybos politikos dalimi. Girdžiu žinią, kad tai planuojama, tai yra gera žinia, bet kaip tai praktikoje bus realizuojama, man įdomu ir detalės yra svarbios, vis tiek detalėse kartais slypi esmė“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Tai tikrai su susidomėjimu laukiu ne tik koncepcijos, bet ir teisės aktų. Ir, be jokios abejonės, tada mes jau kažkokią tikresnę, tvirtesnę nuomonę turėsime“, – sakė jis.
Todėl NSGK pirmininkas viliasi, kad ši VRM teikiama VST pertvarka bus gerai išdiskutuota. Politikas akcentuoja, kad VST pareigūnų funkcijos visada buvo specifinės. Todėl, anot jo, svarbu, kad šie pareigūnai išlaikytų šias savo funkcijas.
„Savo prigimtimi VST turėjo specifines funkcijas, išskirtines funkcijas – protestų malšinimo, kai jie perauga į masinius neramumus, kritinės infrastruktūros objektų apsauga ir t.t. Aš tikiu, kad kai kurias funkcijas tikrai galima suintegruoti su kitų institucijų funkcijomis, bet tai buvo išskirtinės funkcijos, kai kuriais atvejais specifinės ir negalima jų paversti tik policijos pareigūnais“, – akcentavo jis.
VRM sudaryta darbo grupė, atlikusi VST veiklos auditą, funkcijų peržiūrą, siūlo tarnybą integruoti į policijos sudėtį. Darbo grupė siūlo šį jungimą atlikti, numatant, kad VST karo padėties atveju išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.
Ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad darbo grupė siūlo numatyti, kad karo padėties metu VST išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi, tai yra taip, kaip teisės aktuose numatyta dabar.
A. Bilotaitės teigimu, darbo grupės atlikta VST funkcijų peržiūra parodė, kad tarnyba unikalių funkcijų neatlieka, visos tarnybos vykdomos funkcijos yra dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. A. Bilotaitė pažymėjo, kad daugiausia, tai yra net 6, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija, 4 – Lietuvos kalėjimų tarnyba, po 3 funkcijas – Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba.
Darbo grupė, įvertinusi VST veiklos efektyvumą, įžvelgė tarnybos darbo organizavimo trūkumus, tarnybos administracinių ir kitų gebėjimų stoką, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumą. Taip pat konstatuota, kad tarnyboje neužimta 30 proc. pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas, nėra pareigūnų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo bazės, todėl neužtikrinamas vienodas pareigūnų pasirengimas veikti esant įvairioms situacijoms.
