Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sveikina Valstybės gynimo taryboje (VGT) priimtą sprendimą 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Visgi, pasak konservatoriaus, labai svarbu užtikrinti, kad šis finansavimas krašto apsaugai būtų tvarus.
„Geras sprendimas, puiki žinia. Aišku, tai yra kol kas VGT rekomendacinis sprendimas. O kai tai atguls į biudžetą, tai sakysime, kad darbas padarytas. Kol kas yra tik daug gerų krypčių, palaimintų sprendimais, bet biudžetas kol kas yra dar toks, koks yra mūsų suplanuotas“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
„Mes visą laiką laikėmės tvaraus finansavimo, todėl man labai būtų įdomu išgirsti, kaip bus pagrįstas šitas gynybos finansavimas, kaip jis bus sukurtas – ar tai mokestiniai sprendimai ir t.t.“, – akcentavo jis.
Tačiau L. Kasčiūnas pabrėžia, kad papildomas lėšas gynybai tikrai bus kur investuoti.
„Kitas dalykas labai svarbus, kaip mes suplanuosime tuos pinigus ir į ką mes nukreipsime juos. Šioje vietoje prioritetinėmis sritimis, kurias būtų galima stiprinti, įvardinčiau tolimojo smūgio galimybes – galima didinti Himars pajėgumą, matyt, galima bus pasiankstinti šiek tiek tankus“, – sakė buvęs krašto apsaugos ministras.
Pasak jo, papildomą finansavimą reikėtų nukreipti ir į oro gynybos stiprinimą. L. Kasčiūnas akcentuoja, kad šis VGT žingsnis leidžia pradėti diskutuoti ir apie „Patriot“ sistemos įsigijimą.
„Šie pinigai jau leidžia galvoti apie „Patriot“ galimybes Lietuvoje. Aišku, čia reikia ir karinio vertinimo, bet sakyčiau, kad tai būtų labai reikalinga kryptis“, – sakė L. Kasčiūnas, pažymėdamas, kad atėjo laikas steigti ir trečiąjį artilerijos batalioną.
Penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai kasmet skirti 5-6 proc. nuo BVP.
„Per šį laikotarpį būtų išlaikyta maždaug 5,5 proc. bendrojo vidaus produkto finansavimo lygis“, – po VGT posėdžio informavo G. Nausėda.
Kaip skelbta anksčiau, po spalį vykusio VGT posėdžio pranešta, jog kariuomenės divizija negebės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki 2030 m., kaip kad planuota. Prezidentūros vertinimu, jeigu finansavimas krašto apsaugai nebus didinamas, o situacija gynybos pramonėje nesikeis, divizija įgis pajėgumą tik 2036-2040 m.
Šalies vadovas G. Nausėda yra teigęs, jog, norint suformuoti diviziją iki numatyto termino, asignavimai gynybai turėtų siekti 5,5 proc. nuo BVP.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
