Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad Lietuva „artėja“ prie ketinimų protokolo pasirašymo su viena Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrove dėl šaudmenų gamybos linijos šalyje atidarymo. Ministras taip pat priduria, kad pokalbiai su Lietuvos pramone apie minų gamybą šalies viduje tęsiasi – susitikimas su įmonėmis planuojamas dar šią vasarą.
„(Pokalbiai – ELTA) apie gamybos linijos atidarymą yra, artėjame galbūt prie tam tikro ketinimų protokolo pasirašymo. Bet vėlgi, leiskite dabar, kol nesudėti parašai, palaikyti pauzę. Rudenį bus žinių“, – žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį kalbėjo L. Kasčiūnas.
Dar gegužės mėnesį ministras yra sakęs, kad derybos dėl šaudmenų gamybos linijos atidarymo Lietuvoje vyksta su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“.
Liepos pabaigoje ministras taip pat užsiminė apie pokalbius su lietuviškomis pramonės įmonėmis apie galimybes gaminti minas šalies viduje. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius Eltai tuomet patvirtino, kad tokie pokalbiai vyksta, o planuose – minoms reikalingos sprogstamosios medžiagos gamyba.
„Leiskite susiburti. Mes ir šiandien (kalbamės – ELTA) su viena pramonininkų šaka, kuri turi idėjų, yra ir kitos, kurios išreiškė norą. Rugpjūčio mėnesio viduryje turėsime pasitarimą ir matysime, kur galime nueiti, per kiek laiko ir ko tam reikia“, – trečiadienį apie vykstančius pokalbius dar kartą pasisakė L. Kasčiūnas.
Kaip teigė V. Janulevičius, minoms reikalingos medžiagos gamybos Lietuvoje poreikis yra susijęs ir su Vokietijos karinės pramonės koncerno „Rheinmetall“ planais Lietuvoje statyti amunicijos gamyklą.
Liepos viduryje Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) siūlymui, kad „Rheinmetall“ norimai statyti gamyklai „Lithuanian Center of Excellence for Ammunition“ būtų suteiktas neatidėliotino valstybės saugumo ir gynybos poreikius užtikrinančio projekto statusas.
Tai reiškia, kad gamyklą bus galima pradėti statyti be leidimo, jį reikės gauti iki statybų pabaigos. Šiems pakeitimams dar balandį pritarė ir Seimas. Jais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros, sudaromos sąlygos gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Taip pat tą patį mėnesį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) taryba amunicijos gamyklos statybai nusprendė perleisti Baisogaloje esantį sklypą.
Planuojama, kad investicijos į amunicijos gamyklą sieks daugiau kaip 180 mln. eurų ir bus sukurta daugiau kaip 150 darbo vietų. Gamykla per metus pagamins tūkstančius šaudmenų, kurių dalis bus skirta ir Lietuvos kariuomenės poreikiams.
