Trąšų maistinės medžiagos, kurių labiausiai reikia daržovėms, yra azotas, fosforas ir kalis. Kitų maistinių medžiagų, įskaitant geležį, varį, manganą ir cinką, sodo ir daržo augalams reikia kur kas mažiau. Daugumos šių maistinių medžiagų, išskyrus azotą ir fosforą, dirvožemyje dažniausiai yra pakankamai ar net per daug. Tuo tarpu dėl vienų ar kitų maistinių medžiagų pertekliaus dirvožemyje gali atsirasti kitų maistinių medžiagų trūkumas ir taip sutrikti pusiausvyra. Suprasti, kokių medžiagų trūksta, geriausiai gali padėti dirvožemio tyrimas. Ir nors tręšiama dažniausiai pavasarį ar rudenį, šis procesas ne mažiau svarbus ir augimo periodu – sužinokime, kokius dirvožemio papildus rinktis vasarą?
Perteklius gali pakenkti
Jei esate naujokas sodininkystės ir daržininkystės srityje, o rudenį neatlikote dirvožemio tyrimo, kuris padėtų išsiaiškinti, kokio tipo ir kokio trąšų kiekio reikia derlingam dirvožemiui, rekomenduojame peržvelgti siūlomą platų trąšų pasirinkimą ir išsirinkti tai, kas vaisių, uogų ir daržovių augimo periodu padės užtikrinti gausų ir skanų derlių.
Trąšos pakeičia rudenį su nuimamu derliumi prarastas maistines medžiagas, tačiau naudokite jas atsargiai: vienintelis blogesnis dalykas už maistinių medžiagų trūkumą yra jų perteklius. Augalai naudoja tik jiems reikalingas maistines medžiagas, tad pasisavinus jų daugiau nei būtina, gali atsirasti neigiamas poveikis. Tokių maistinių medžiagų kaip azotas perteklius gali pakenkti derlingumui. Per didelis azoto kiekis šakniavaisiams – ropėms, morkoms, pastarnokams – gali išauginti didelius lapus, o ne daržoves. Tuo tarpu jau sudygusiems kukurūzams azoto trąšos yra labai reikalingos, nes padeda formuotis burbuolėms.
Dar viena labai svarbi trąša augimo periodu – fosforas, tačiau atminkite, kad per didelis jo kiekis taip pat gali sumažinti daržovių gebėjimą pasisavinti geležį ir kitus mikroelementus.
Kam vidurvasarį reikalingos trąšos?
Vaisiams ir daržovėms skirtos trąšos dažniausiai naudojamos pavasarį ir įmaišomos į sodo žemę prieš sodinimą. Jei sodinukai jau pasodinti, juos vis tiek galima negausiai tręšti granuliuotomis trąšomis. Reikėtų vengti skystų trąšų, kad šios nepažeistų jaunų šaknų.
Vidurvasarį sparčiai auga kukurūzai, moliūgai, cukinijos, todėl tokius ilgo sezono pasėlius daugelis sodininkų prieš pat spartaus lapų augimo laikotarpį dar kartą patręšia. Pomidorams ir bulvėms sezono viduryje taip pat reikia papildomų trąšų, nes augalai pasisavina ir naudoja esamas maistines medžiagas iš dirvožemio. Kai pomidorai jau žydi, pereikite prie mažai azoto turinčių trąšų, kad paskatintumėte žiedų ir vaisių, o ne lapų augimą.
Daugiamečių augalų tręšimo laikas priklauso nuo augalo augimo ciklo. Pavyzdžiui, šilauogės tręšiamos sezono pradžioje, pumpurų žydėjimo metu, o štai braškėms trąšos labiausiai naudingos po derliaus nuėmimo. Žirniams, pupelėms, agurkams ir muskuso moliūgams trąšos naudingos prasidėjus žydėjimui. Tuo tarpu paprikas ir baklažanus naudinga tręšti po pirmojo derliaus.
Perdirbtos ir organinės trąšos
Trąšų naudojimo taisyklės taikomos tiek organinėms, tiek perdirbtoms trąšoms. Pastarosios, dar vadinamos sintetinėmis arba cheminėmis trąšomis, yra gaminamos iš tokių medžiagų kaip fosfatas, natrio ir kalio chlorido druskos, tačiau yra rafinuojamos, kad būtų labiau koncentruotos. Dauguma perdirbtų trąšų lengvai tirpsta vandenyje, kad augalas greičiau pasisavintų maistines medžiagas.
Tuo tarpu organinės trąšos yra gaunamos iš augalų, kurios lėtai išskiria maistines medžiagas, kai dirvožemyje suyra mikroorganizmai. Dažniausiai tokios trąšos naudojamos granulių pavidalu, todėl išsiskiria lėtai.
