Panevėžio miesto centre stūksantis pastatas vaiduoklis – buvęs Konservų fabrikas – dažnai tampa ne tik paauglių žaidimo aikštele, bet ir neturinčiųjų gyvenamosios vietos nakvynės vieta.
Pasielgė pilietiškai
Šįsyk apie nesaugią pastato-vaiduoklio vietą pranešė pilietiški panevėžiečiai. Naujienų portalui JP pasiekė laiškas, kad už įėjimo į švaros centrą „Joglė“ yra išplėštos durys.
„Vienas žingsnis iki nelaimės. Kažkaip reiktų užkalti ar imtis kitų saugumo priemonių. Viduje girdisi paauglių balsai“, – rašoma laiške.
Pažadėjo sutvarkyti
Buvęs Konservų fabrikas priklauso bendrovei „Litforina“. Paskambinus į bendrovę, išgirdome atsakymą, kad pasidomės ir bandys sutvarkyti.
„Informuosime atsakingus žmones ir išlaužtos durys bus užkaltos. Tik užkalame ir sutvarkome, po kurio laiko vėl išlaužia ir braunasi į vidų. Ten lankosi ne tik paaugliai, bet ir valkatos, kurie neturi gyvenamos vietos“, – aiškino bendrovės „Litforina“ darbuotoja.
Penktadienio, kovo 6 dienos, ankstyvą rytą niekadėjų išlaužtos durys sutvarkytos – žiojanti skylė sienoje užkalta plokštėmis.
Ieško investuotojų
Šiuo metu šiam istoriniam paveldui – buvusiam Konservų fabrikui – ieškoma naujų investuotojų. Dabartiniai pastato šeimininkai bendrovė „Litforina“ už visą keturių pastatų kompleksą, kurio bendras plotas 4300 kv. m, tikisi gauti 750 000 eurų. Viliamasi, kad naujų šeimininkų ilgai ieškoti neteks, mat rekonstrukcijos projektas jau suderintas su Kultūros paveldo departamentu ir leidimas statyboms išduotas.
Pirkėjų buvo ne vienas
Pastatas dar 1990-aisiais pripažintas valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Žlugusio fabriko statinius 1998-aisiais įsigijo bendra JAV ir Lietuvos įmonė „Bennet Distributors“.
Tuometis savininkas, verslininkas Benas Gudelis buvusį fabriko pastatą žadėjo restauruoti, bet pastatas taip ir liko vaiduokliu ir jį nusipirko Jungtinis duonos centras. Jie taipogi žadėjo pastatą restauruoti, bet nepavyko.
Fabrikas perėjo „Swedbanko lizingui“, iš kurio nekilnojamąjį turtą įsigijo medienos supirkimo ir eksporto bendrovės „Bangenė“ antrinė įmonė, dabartinė kultūros paveldo objekto šeimininkė „Litforina“.
[quote_box_center] Pastato istorija
Raudonų plytų pastatų komplekso pirmieji pastatai Kranto gatvėje pagal tipinį caro laikų projektą iškilo apie 1880 metus. Iki šių dienų išliko ir to meto architektūros elementai – puošniosios rozetės – gėlės žiedo pavidalo ornamentai, taip pat pastatą puošiantys karnizai, piliastrai. Pastatas buvo rekonstruotas XX a. pradžioje.
Panevėžio kraštotyros muziejaus duomenimis, pirminė Kranto gatvės komplekso paskirtis – alkoholio gamyba. Iš S. Montvilos spirito varykloje pagaminto spirito Kranto gatvėje stūksojusi gamykla gamino degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus.
XIX a. pabaigoje įvedus valstybės monopolį degtinei, ši Panevėžyje veikusi valstybinė gamykla produkcija aprūpino visą Kauno guberniją. Tą patį darbą gamykla dirbo ir tarpukariu. Tai buvo viena didžiausių miesto įmonių.
Ir tik 2-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai ją pritaikė vaisių ir daržovių konservams gaminti. Sovietmečiu viena iš jo pagrindinės produkcijos buvo tuomet deficitu laikyti konservuoti žalieji žirneliai.[/quote_box_center]