Istoriškai kopūstas – ir maistas, ir vaistas, mat seniau žmonės šią daržovę naudojo medicininiams tikslams: jie buvo naudojami kaip kompresas žaizdoms ir opoms gydyti, taip pat buvo vartojami kaip priemonė nuo virškinimo problemų ir uždegimų. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė pažymi, kad iki šiol kopūstai gali būti vartojami kaip sveikatą gerinantys produktai: jame gausu imuniteto stiprinančio vitamino C bei kitų antioksidantų, kovojančių su vėžiu.
Su kopūstais nepadauginsite kalorijų ir sustiprinsite imunitetą
Kopūstai išties pasižymi įspūdinga nauda sveikatai: nors kalorijų turi mažai, tačiau maistinių medžiagų juose – gausu. Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė teigia, kad kopūstai yra puikus produktas, kurį gali į sveikatai palankią mitybą įtraukti tie, kurie reguliuoja savo svorį ir nori išvengti perteklinio kalorijų kiekio.
„Kopūstai, kuriuose gausu skaidulų, vitaminų ir mineralų, palaiko bendrą sveikatą ir gyvybingumą, nepridėdami perteklinių kalorijų, todėl jie puikiai tinka reguliuojantiems svorį ir subalansuotai mitybai. Taip pat ši daržovė gerai žinoma dėl didelio vitamino C kiekio, kuris atlieka svarbų vaidmenį imuninės sistemos veikloje, kolageno sintezėje ir žaizdų gijime. Be to, stiprios vitamino C antioksidacinės savybės padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, apsaugo ląsteles nuo pažeidimų ir mažina uždegimus visame organizme. Reguliarus kopūstų vartojimas gali sustiprinti imuninę sistemą, pagerinti odos sveikatą ir paskatinti bendrą atsparumą infekcijoms ir ligoms“, – pažymi gydytoja dietologė.
Lėtinių uždegimų ir ligų priešas
Kopūstus būtų galima pavadinti žmogaus sveikatos nuožmiais sergėtojais: juose esančios maistinės medžiagos saugo žmogų nuo kenksmingų vidaus procesų, įvairių ligų ir uždegimų. Dr. Edita Gavelienės teigimu, šią daržovę turėtų įtraukti tie, kurie užsiima vėžio ligų prevencijos profilaktika bei nori padėti savo organizmui atsikratyti toksinų.
„Ne paslaptis, kad kopūstuose išties gausu antioksidantų, pavyzdžiui, polifenolių ir flavonoidų, kurie padeda kovoti su uždegiminiais procesais organizme bei ligomis. Taip pat šie junginiai padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus, mažina oksidacinį stresą ir lėtinį uždegimą, mažina lėtinių ligų, tokių kaip vėžys, širdies ligos ir diabetas, riziką. Taigi, kopūstų įtraukimas į sveikatai palankią mitybą gali paskatinti ilgalaikę sveikatą ir sumažinti tam tikrų ligų išsivystymo tikimybę. Be to, tyrimai rodo, kad kopūstuose, kartu su kitomis kryžmažiedėmis daržovėmis, yra unikalių junginių, pavyzdžiui, gliukozinolatų, kurie siejami su galimu vėžio prevenciniu poveikiu. Šie junginiai gali padėti stabdyti vėžinių ląstelių augimą, skatinti organizmo detoksikacijos procesus“, – atkreipia dėmesį gydytoja dietologė.
Kopūstai – ne tik balandėliams
Nors įprasta, jog ant lietuvių stalo dažniau atsiduria iš kopūstų pagaminti tradiciniai balandėliai, ši daržovė gali pasitarnauti ir daugelio kitų patiekalų gamyboje. „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene vadovė Eglė Krasauskienė pažymi, kad kopūstų kulinarinės galimybės yra neribotos – nuo klasikinių salotų ir garuojančių, sušildančių sriubų iki kvapnių troškinių.
„Žinoma, įprasčiausia iš kopūstų gaminti balandėlius su pikantišku ryžių ir maltos mėsos įdaru. Tačiau rekomenduočiau juos dažniau įtraukti į savo naminį meniu: kopūstai gali pasitarnauti kaip su svogūnais ir česnakais troškintas pigus, bet gardus garnyras, salotos ar apkepo ingredientas: jis ne tik praturtina patiekalus savitu skoniu, bet ir prideda traškesnės tekstūros. Be to, kopūstus galima rauginti ir namuose, o mėgstantys egzotiškesnius skonius, gali išmėginti naminio kimči gamybą – tam prireiks kiek kitokio nei Lietuvoje įprasto matyti baltagūžio kopūsto, mat tradicinis kimči gaminamas iš Pekino kopūsto“, – pasakoja ekspertė.
Maisto tinklaraštininkės kulinariniai atradimai
Maisto tinklaraštininkė Kotryna Stankuvė prisipažįsta, kad jai prisijaukinti kopūstą savo virtuvėje prireikė išties nemažai laiko, mat kai kurių žmonių skrandžiai yra jautrūs virškinant šią daržovę, tad išties reikia gerai apsvarstyti kopūsto paruošimo būdą, kad pavyktų jį įtraukti į sveikatai palankią mitybą.
Išmėginkite tinklaraštininkės Kotrynos Stankuvės naujai atrastą patiekalą: orkaitėje kepti kopūstai su avinžirniais leis pasimėgauti traškia tekstūra, o majonezo padažas su kaparėliais suteiks gardaus, pikantiško skonio.
RECEPTAS
Keptas kopūstas su avinžirniais*
Patiekalui reikės:
1 vnt. baltagūžio kopūsto;
2 vnt. pakuočių konservuotų avinžirnių
3 vnt. skiltelių česnako;
1 vnt. citrinos žievelės;
1/4 vnt. citrinos sulčių;
2–3 a. š. kaparėlių
Saujos šviežio baziliko lapelių;
2 v. š. majonezo;
3 v.š. aliejaus;
Pagal skonį druskos;
Pagal skonį pipirų.
Gaminimo eiga:
- Avinžirnius nusunkti, berti į skardą, išklotą kepimo popieriumi, apmaišyti su tarkuota citrinos žievele, česnaku, šaukštu aliejaus ir žiupsniu druskos. Kepti 20–25 min. 180 °C orkaitėje.
- Kopūstą supjaustyti ketvirčiais ir iš abiejų pusių pašlakstyti pasirinktu aliejumi, užberti druskos.
- Avinžirniams paskrudus orkaitės temperatūrą pakelti iki 230 °C. Pašauti kopūstus ir kepti 15 min. Joms praėjus, kopūstus apversti ir kepti dar tiek pat laiko. Tokiu būdu keptas kopūstas dar turės nemažai traškumo. O jei turite kopūstui jautrų skrandį, pakepkite dar 10–15 min., tik temperatūrą papildomam laikui nustatykite 180 °C.
- Pasmulkinti 2–3 a. š. kaparėlių ir juos sumaišyti su majonezu, citrinos sultimis ir trupučiu druskos.
- Į lėkštes dėti keptus kopūstus, padažą, avinžirnius ir pabarstyti smulkintu baziliku.
Skanaus!
