Vienas svarbiausių Kūčių ir Kalėdų akcentų – prie vieno vaišių stalo susirenkantys ir gardžiais valgiais besimėgaujantys artimieji. Nors šventinius patiekalus daugelis ruošia pagal savo firminius arba iš mamų ir močiučių perimtus receptus, tačiau „Gourmet Panorama“ maisto ir restoranų erdvėje įsikūrusių žuvies, jūros gėrybių ir mėsos krautuvėlių prekybininkai pastebi, kad taupydami laiką žmonės vis dažniau dairosi ir jau pagamintų patiekalų bei jų „paruoštukų“.
Ant švenčių stalo šiemet puikuosis ne tik tradiciniai, bet ir egzotiškesni produktai. Pirkėjai šventėms jau įsigyja „matjes“ silkių, šviežio tuno ar aštuonkojų, o Kalėdų pietums ruošiasi kepti paukštieną, jautienos ar ėrienos kepsnius.
Populiariausias Kūčių vakarienės patiekalas – silkė
Šviežios ir šaldytos žuvies bei jūros gėrybių parduotuvės „Šiaurės Jūra“, įsikūrusios „Gourmet Panorama“ erdvėje, vadovas Žilvinas Pupkus sako, kad ruošdamiesi Kūčių vakarienei pirkėjai gamina patiekalus iš baltos bei raudonos žuvies, o vaišių stalo tiesiog neįsivaizduoja be silkės.
„Prieš Kūčių vakarienę ir Kalėdas pardavimų viršūnėje visuomet karaliauja silkė. Toliau seka lašiša ir visa balta žuvis – menkės, jūrų liežuviai, vilkešerių, sterko arba doradų išpjovos, kurios jau yra pilnai paruoštos, be ašakų, tad jas nesunku pagardinti mėgstamais priedais ir kepti orkaitėje ar tiesiai ant keptuvės. Silkės savo asortimente turime pačių įvairių rūšių ir skonių. Tiesa, jei anksčiau pirkėjai rinkdavosi tradicinę, kiek sūresnę atlantinę silkę, tai dabar jie pamėgo ir švelnesnio skonio, ne tokią sūrią, bet kiek riebesnę Šiaurės jūroje pagautą „matjes“ silkę. Šios silkės savo asortimente turime dešimtis rūšių – tiek šviežios ir šaldytos, atkeliaujančios iš Olandijos, tiek išskirtinės konservuotos silkės iš Švedijos, paruoštos prancūziškame, juodųjų serbentų, vėžių uodegėlių ar kituose padažuose“, – vardija Ž. Pupkus.
Anot jo, skirtingose Europos šalyse „matjes“ silkė ruošiama įvairiai. Švedai šios silkės filė dažniausiai marinuoja su actu ir ruduoju cukrumi. Vokiečiai, ruošdami „matjes“ silkę, naudoja daugiau druskos, priešingai nei olandai, kurie šios rūšies silkės beveik nesūdo. „Būtent dėl to olandiškoji „matjes“ silkė įgyja subtilų, švelnų skonį ir malonią tekstūrą. Olandai šios silkės nepatiekia nei su salotomis, nei paslėptos po keptų daržovių ar kitais patalais. Silkės filė įprastai valgoma nepjaustyta, su kapotais svogūnais, gabalėliu duonos arba marinuotu agurkėliu“, – pasakoja ekspertas.
Pirkėjai tampa vis atviresni skonių įvairovei
Tuo tarpu „Gourmet Panorama“ maisto ir restoranų erdvėję įsikūrusios „Selfish“ žuvies ir jūros gėrybių parduotuvės vadovas Renatas Vainius pastebi, kad lietuvių šventinį stalą vis dažniau puošia ne tik iš silkės ar šviežios žuvies pagaminti patiekalai, bet ir žalios žuvies gaminiai: tuno ir lašišos tartarai, sevičė ar karpačio.
„Labai populiarus produktas Kūčioms mūsų parduotuvėlėje yra tunas. Žalias, termiškai neapdorotas, smulkiau kapotas tunas naudojamas tartarams, o didesnės jo išpjovos puikiai tinka kepsniams. Tuną mes vadiname jūros jautiena, kadangi ši žuvies rūšis pasižymi tvirtumu, neturi daug smulkių ašakų ir dėl šios priežasties savo struktūra labiau primena mėsą. Juokaujame, kad tiems, kurie nėra dideli žuvies mėgėjai arba negali ištverti be jos net vieno vakaro – tuno kepsniai per Kūčių vakarienę prilygs mažai saviapgaulei, – šypsosi R. Vainius ir atkreipia dėmesį, kad ruošiant tuno kepsnius svarbiausia jų neperkepti. – Tuno kepsniai turi būti kepami gerai įkaitintoje keptuvėje ir, priklausomai nuo kepsnio storio, iš abiejų pusių apkepami po keletą minučių. Taip žuvis neperkeps bei neišsausės. Tuną rekomenduočiau pagardinti žiupsneliu druskos ir pipirų bei šlakeliu alyvuogių aliejaus ir citrinos sulčių.“
R. Vainius taip pat pastebi, kad senąsias Kūčių vakarienės tradicijas pamažu keičia naujovės, o pirkėjai ieško vis įdomesnių ir gurmaniškesnių produktų: „Pastaraisiais metais ant šventinio stalo puikuojasi ir aštuonkojai, ir šviežios austrės ar midijos, o dar daugiau egzotikos ieškantys žmonės išbando ir jūros ežius. Pirkėjai iš tiesų tampa vis atviresni skonių įvairovei, ieško kokybiškų produktų ir žuvį bei skirtingas jūrų gėrybes įsigyja tiek sau kasdienai, tiek savo artimųjų nustebinimui per didžiąsias metų šventes.“
Per Kalėdas – mėsos patiekalų gausa
Jei Kūčių stalas neįsivaizduojamas be žuvies ir jūros gėrybių, tai Kalėdų pietūs daugelio namuose pasitinkami su mėsos ir keptos paukštienos patiekalų aromatais. Rudenį „Gourmet Panorama“ erdvėje atidarytos „Mėsos brolių“ parduotuvės direktorius Mantas Miežanskas pasakoja, kad Kalėdų stalui pirkėjai dažniausiai ieško kepimui jau paruoštų bei sumarinuotų mėsos „paruoštukų“.
„Kalėdoms pirkėjai jau ruošiasi pilnu pajėgumu, o šventiniam stalui ieško kokybiškų ir skanių produktų. Populiariausi pasirinkimai – brandintos jautienos ir ėrienos kepsniai, jautienos nugarinė arba išpjova, kiaulienos suktinukai bei šonkauliukai. Taip pat per Kalėdas nemažai žmonių kepa paukštieną – antis ar žąsis, o jei šeima didesnė į orkaitę keliauja ir ne vieną kilogramą sveriantys kalakutai. Dalis pirkėjų mėsą bei paukštieną namuose marinuojasi patys, tačiau taupantys laiką įsigyja ir taip vadinamų „paruoštukų“, kuriuos galima gaminti iš karto. Specialių padažų, marinatų bei glazūrų, tinkančių mėsai ir paukštienai pagardinti, parduodame ir atskirai, – pasakoja M. Miežanskas ir priduria, kad vienas geriausių patarimų mėsos paruošimui namuose yra įsigyti vidinį mėsos termometrą. – Su šiuo įrankiu mėsą ir paukštieną ruošti tiek keptuvėje, tiek orkaitėje ar ant grilio bus daug paprasčiau.“
M. Miežanskas pastebi, kad iki švenčių likus vos keletui dienų pirkėjai dairosi ne tik šventinių vaišių, bet ir valgomų dovanų savo artimiesiems bei draugams: „Joms mūsų klientai skiria nuo 30 iki 120 eurų sumas, atsižvelgdami į tai, kam bus skirta dovana ir koks yra tą dovaną gausiančio žmogaus skonis. Dovanų rinkinius komplektuojame su įvairiais mėsos produktais, skirtingais užkandžiais, užtepėlėmis bei gėrimais.“
