Šalies politikų dar laukia sudėtingiausia diskusijų apie gynybos finansavimą dalis, mano Kauno technologijos universiteto (KTU) finansų profesorius Rytis Krušinskas. Anot jo, gynybos poreikių negalint finansuoti vien iš ekonomikos augimo, politikai turės ieškoti papildomų lėšų šaltinių, kas gali sukelti nesutarimų.
„Žiūrint, kaip kalba mūsų politikai, pagaliau jau randasi bendras vardiklis ir kalbėjimas, kad gynyba – neatsiejamas mūsų prioritetas ir tai reikia padaryti kuo greičiau. Ir kai pradėsime kalbėti, iš kur pinigus paimti, tuomet bus daugiau kryžiuojamų iečių“, – „Žinių radijui“ teigė R. Krušinskas.
„Girdžiu pasakymus, kad galima paimti tuos pinigus iš ekonomikos augimo, bet jo reikia sulaukti. Ir kad tas augimas bus toks ženklus, kad pavys surinkti papildomus milijardus, tai gali tekti palaukti“, – sakė ekspertas.
Anot KTU profesoriaus, norint finansuoti gynybą, politikai turės priimti nepopuliarius sprendimus, tarp jų – didinti kai kuriuos mokesčius bei efektyvinti viešąjį sektorių, perskirstant dalį jo lėšų gynybos reikmėms.
„Tą gramdymą reikės nuo visų daryti. Verslui, pavyzdžiui, pelno mokestis jau 1 proc. padidintas. Norų toliau didinti yra, bet turime apskaičiuoti, kokia dalis verslo tai absorbuotų, kokia dalis perkeltų tai ant savo vartotojų pečių, kokia dalis verslų, procentui pasiekus tam tikrą lygį, svarstytų perkelti veiklas į kitas šalis“, – kalbėjo R. Krušinskas.
„Noriu tikėti, kad ateis tas lūžis, kai mums reikės priimti nepopuliarius sprendimus ir tikriausiai su mokesčių didinimu ir viešojo sektoriaus efektyvinimo, perskirstant lėšas iš viešojo sektoriaus į krašto gynybą“, – pažymėjo jis.
Pelno mokestis stambioms įmonėms nuo 15 iki 16 proc., o smulkioms – nuo 5 iki 6 proc. pakeltas pernai, Seimui priėmus Valstybės gynybos fondo įstatymų paketą.
Valstybinės žemės pardavimas gali atnešti ženklias pajamas, bet kelia klausimų
Konservatoriams siūlant papildomas pajamas gynybai surinkti parduodant nenaudojamus valstybinius sklypus, R. Krušinskas sako, kad toks sprendimas galėtų generuoti ženklias pajamas. Visgi, pasak KTU profesoriaus, parduodant valstybinę žemę reiktų atsižvelgti ir į tai, kam ji parduodama ir kokiam tikslui bus naudojamos gautos pajamos.
„Žemės pardavimas gali atnešti ženklias pajamas. Bet kyla klausimų, už kiek parduosime, ką parduosime, kam parduosime, kas bus daroma su ta žeme. Tai galbūt galima galvoti apie modelį, kai ta žemė neparduodama, o nuomojama. Jei parduodame žemę, gal vertėtų įvesti visuotinį Nekilnojamo turto mokestį. Tikrai alternatyvų yra daug“, – teigė R. Krušinskas.
„Labai nesinori pardavinėti Lietuvos žemių ir miškų, nes, istoriškai ir žiūrint į patirtį, nežinia kam parduosime ir ar tuo ateityje džiaugsimės. Tai tikrai reikėtų žiūrėti atsargiai“, – pridūrė jis.
Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo dalį lėšų gynybos reikmėms surinkti įveiklinant – išnuomojant ir parduodant – nenaudojamus valstybinius žemės ūkio paskirties ir miškų plotus. Politikų skaičiavimais, toku būdu valstybė iš viso papildomai galėtų surinkti virš 3 mlrd. eurų pajamų.
Dar pernai gruodį Seimas po pateikimo pritarė konservatoriaus Kazio Starkevičiaus siūlymui, kuriuo būtų leidžiama ne aukciono būdu parduoti iki 10 hektarų ploto įsiterpiančius valstybinės žemės ūkio paskirties sklypus ir dalį miškų teritorijos, o gautos lėšos būtų pervedamos į Valstybės gynybos fondą.
Parlamentaro teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra apie 735 tūkst. hektarų nesuformuotos ir neregistruotos valstybinės žemės, vien iš kurios pardavimo galima gauti apie 2 mlrd. eurų papildomų lėšų.
Vilniaus meras Valdas Benkunskas siūlo suteikti galimybes šalimais esančios žemės savininkams įsigyti iki 4 arų ploto įsiterpiančius žemės sklypus. Mero skaičiavimu, pardavusi vien tokius sostinės sklypus, valstybė galėtų uždirbti apie 1 mlrd. eurų.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
