Konstitucinis Teismas (KT) pranešė grąžinęs Seimo narių grupei jų prašymą imtis bylos dėl originalios pavardžių rašybos dokumentuose.
Pasak teismo, į jį besikreipiantys Seimo nariai nenurodė grupei atstovaujančio atstovo, taip pat nepateikė pozicijos dėl teisės akto atitikties Konstitucijai.
Be to, parlamentarai, anot teismo, prašyme nenurodė argumentų.
Toks prašymas, pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, yra grąžinamas pareiškėjui, tačiau jo grąžinimas neatima teisės vėl kreiptis į teismą, kai trūkumai bus pašalinti.
Sausio pabaigoje į teismą besikreipę dalis Seimo narių siekė, kad KT įvertintų sausio 18 dieną Seimo priimto Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo atitiktį Konstitucijai.
Seimo priimtas įstatymas įsigalios gegužės 1-ąją.
Įstatymu įtvirtinta, kad Lietuvos piliečio vardas ir pavardė asmens dokumentuose gali būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis be diakritinių ženklų, jei jis pasirenka nelietuvišką sutuoktinio pavardę.
Tai reiškia, kad įstatymas leis lietuviškuose pasuose rašyti x, w ir q raides.
Tokia rašyba būtų galima ir tuo atveju, jeigu jo tėvų ar vieno iš tėvų pavardė dokumento šaltinyje įrašyta ne lietuviškais rašmenimis, taip pat – jei jis, tėvai, seneliai, protėviai turėjo ar turi kitos valstybės pilietybę ir vardas bei pavardė ne lietuviškais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Dar vienas variantas – originali asmenvardžių rašyba dokumentuose būtų leidžiama, jei jis vardą ir pavardę įgijo užsienio valstybėje, kurioje gyvena, ir jie šiais rašmenimis įrašyti dokumento šaltinyje.
Įstatymo kritikai sako, kad nelietuviški rašmenys prieštarauja konstituciniam lietuvių valstybinės kalbos statusui ir yra išdavystė.
