Tvarka, kai į valstybinę karių pensiją neįtrauktas sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose tarnautas laikas, net jei veikta Lietuvos interesais, neprieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
„Negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti būtų prilygintas tarnybos Sovietų Sąjungai laikas, kai objektyviai buvo įmanoma tarnauti Lietuvos valstybei“, – sakė KT pirmininkė Danutė Jočienė.
Nutarimą pristačiusi Konstitucinio Teismo vadovė pažymėjo, kad „toks pensinis aprūpinimas negalėtų būti pagal Konstituciją ginamas“.
„Lietuvos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas tiek, kiek pagal jį tarnybos laikui pareigūnų pensijai skirti neprilyginamas faktinis tarnybos SSRS kariniuose ar kituose padaliniuose laikas po 1990 kovo 11 dienos, kai asmuo tokią tarnybą atliko galimai pagal Lietuvos pareigūnų nurodymus, neprieštaravo Konstitucijai“, – nutarimą paskelbė D. Jočienė.
KT bylą dėl pensijos skaičiavimo už tarnybą sovietų kariuomenėje, Vidaus reikalų ministerijos ar kituose padaliniuose nagrinėjo pagal individualų konstitucinį skundą. KT pirmininkė D. Jočienė pristatydama nutarimą pagarsino, kad byla nagrinėjama pagal Algirdo Matonio skundą.
Buvęs Kriminalinės policijos biuro vadovas, šiuo metu Lietuvos kriminalinės policijos veteranų asociacijai vadovaujantis A. Matonis BNS patvirtino kreipęsis į Konstitucinį Teismą su individualiu skundu.
Jis sakė paskelbtą sprendimą gerbiantis, nors ir tikėjosi kitokio įvertinimo.
„Sprendimas yra sprendimas, ir mes jį gerbiame. Jei kitaip nebūčiau tikėjęsis, nebūčiau kreipęsis į Konstitucinį Teismą, bet daugiau nėra ką komentuoti, viskas suprasta, aišku. Doktrina yra tokia ir viskas suprantama“, – sakė A. Matonis.
Jis savo teisių pažeidimą siejo su sprendimais, kuriais, apskaičiuojant jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, į tarnybos laiką šiai pensijai skirti neįskaitytas laikotarpis nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 31 dienos.
A. Matonis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti šiuos sprendimus, įpareigoti „Sodros“ teritorinį skyrių perskaičiuoti jo tarnybos stažą ir iš naujo apskaičiuoti jam skiriamą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją.
Šis teismas skundą patenkino, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patenkino „Sodros“ teritorinio skyriaus apeliacinį skundą ir priėmė naują sprendimą – skundą atmetė kaip nepagrįstą.
A. Matonis laikėsi pozicijos, kad taip pažeidžiamas konstitucinis teisingumo principas, nes šis darbas neprilyginamas tarnybos laikui pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti tik dėl to, kad neatitinka sąlygos būti pašauktas atlikti prievartinę būtinąją karo tarnybą. Jis pažymėjo, kad minėtą tarnybą po 1990 metų kovo 11 dienos atliko Lietuvos pareigūnų nurodymu ar pavedimu, jos metu vykdė Lietuvai svarbias funkcijas, veikė Lietuvos interesais ir jos naudai, taigi buvo lojalus Lietuvos valstybei.
