Daugelyje užsienio svetainių seniai nestebina galimybė atsiskaityti įvairiomis kriptovaliutomis. Kai kurie Didžiojoje Britanijoje veikiantys puslapiai priima net 17 skirtingų kriptovaliutų rūšių. Šis atsiskaitymo būdas legalus daugelyje Kiurasao licenciją turinčių internetinių kazino, pavyzdžiui, gerai žinomame Verde Casino. Minėta sala yra Nyderlandų Karalystės užjūrio teritorija, tad joje galioja beveik visi Europiniai įstatymai ir reglamentai.
Atskira kategorija yra modernūs internetiniai kazino, kurie priima depozitus ir atlieka išmokas išimtinai kriptovaliutomis. Siaurąja prasme būtent jie yra vadinami kripto kazino. Tokie azartinėms pramogoms skirti internetiniai puslapiai turi savo privalumų ir trūkumų, kurie yra pateikti žemiau esančioje lentelėje:
Lietuvos bankas ir kriptovaliutos
Lietuvos bankas yra oficiali institucija, kuri užsiima įvairių atsiskaitymų, kritptoturto ir daugelio kitų aspektų priežiūra ir įvairiais teisinio reguliavimo klausimais. Jis garsėja savo išimtinai neigiamomis nuostatomis visais su kriptovaliutomis susijusiais klausimais. Jau ilgą laiką Lietuvos Bankas laikosi pozicijos, kad jo prižiūrimos įmonės ir bendrovės neturėtų priimti atsiskaitymų kriptovaliutomis.
Ilgą laiką buvo aiškinama, kad kriptovaliutos yra ne pinigai, o specifinė turto rūšis. Tad, pavyzdžiui, norint už bitkoinus nusipirkti būstą, reikėtų sudaryti ne pirkimo, bet mainų sutartį. Daugumos ekonomikos ir teisės ekspertų nuomone net tokį susitarimą būtų sunku įforminti. Dauguma notarų jo neregistruotų, tiesiog nenorėdami potencialaus konflikto su oficialiomis Lietuvos institucijomis. Taip pat liktų neaišku kaip pagal teisės aktus reikia kontroliuoti ir užtikrinti bitkoinų perdavimą.
Lietuvos bankas taip pat yra suformavęs nuomonę, kad kriptovaliutos iš principo pažeidžia KYC (angl. -„know your client“) procesą. Šis procesas yra naudojamas pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo prevencijai. Tad įmonė, kuri pradėtų priiminėti atsiskaitymus kriptovaliutomis iš karto pritrauktų FNTT (Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos) ir kitų institucijų dėmesį.
Kriptovaliutos ir internetinė prekyba Lietuvoje
Aukščiau išvardintos problemos gali atrodyti kaip neįveikiama kliūtis. Bet žiūrint išimtinai iš formalios teisės pozicijos nei kriptovaliutos, nei jomis atliekami atsiskaitymai Lietuvoje nėra draudžiami ar ženkliai apriboti. Dar daugiau Lietuvoje veikia nemažai įmonių, veikiančių išimtinai „fintech“ srityje. Jos orientuojasi į elektroninės finansinės technologijas, kurios modifikuoja ir paprastina finansinius procesus ir įvairius atsikaitymus.
Ne išimtis yra ir atsiskaitymai kriptovaliutomis. Coingate, Cryptody, Binance pay įmonės orientuojasi būtent į šią sritį. Kaip nebūtų keista, jos neturi problemų nei su Lietuvos banku, nei su FNTT ar kitomis institucijomis. Jų siūlomi techniniai sprendimai yra tinkami naudoti Lietuvoje.
Jau kelis metus Coingate paslaugomis naudojasi internetinės prekybos portalas varle.lt. Jame vartotojai gali atsiskaityti pagrindinėmis kriptovaliutomis. Techniškai įmokos atliekamos tarpininkams, o pats portalas finansines operacijas tvarko tik eurais. Tad jei reikėtų susigrąžinti pinigus už netinkamą prekę, nebūtų galimybės gauti kompensaciją kriptovaliuta, o viskas būtų išmokama pervedimu į bankinę sąskaitą.
Prieš kelis metus gerai žinomi prekybos centrai „Akropolis“ organizavo specialią akciją, kurioje pagrindiniai prizai buvo pateikiami „Reddcoin“ kriptovaliuta. Vėl gi tai nesukėlė didesnių problemų su Lietuvos institucijomis, teisėsauga ir nesąlygoja jokios žalos minėtų prekybos centrų reputacijai.
Ateities teisinė reguliacija
Artimiausiu metu visoje Europos Sąjungoje įsigalios europinis kriptoturto rinkų (angl. MiCA) reglamentas. Tikėtina, kad tai sukels ne tik požiūrio , bet ir teisės aktų pokyčius. Gali padėti vien jau išsamesnis sąvokų ir nuostatų apibrėžimas, nes liks mažiau erdvės pernelyg konservatyvioms ir senamadiškoms pozicijoms formuoti.
Potencialūs sprendimai
Oficialiai Lietuvoje licencijuotiems kazino turbūt reikėtų imti pavyzdį iš internetinės prekybos ir priimti atsiskaitymus per tarpininkus. Techniškai mokėjimo metodas būtų nurodomas kaip Coingate ar Binance pay, o praktiškai vyktų kriptovaliutomis. Atsiskaitymų laikas ženkliai nepadidėtų, o kazino lankytojai turėtų didesnį pasirinkimą, kuris atitiktų dabartinio pasaulio realijas.
Kaip buvo minėta Lietuvos bankas mano, kad kriptovaliutos automatiškai pažeidžia KYC procesą. Įvairūs kriptorinkų ekspertai dažnai teigia priešingai – visi bloko grandinių procesai yra atsekami, išlieka visų atsiskaitymų istorija… Realybėje abi pozicijos gali būti teisingos ir priklauso nuo kriptovaliutai skirtos piniginės tipo. Šios piniginės gali būti organizuojamos įvairių institucijų arba privačios.
Institucinės pasižymi tuo, kad:
- skaitmeniniai raktai priklauso už piniginę atskaitingai institucijai,
- yra lengvai suvokiamos, nes primena kitas elektronines pinigines – PayPal, Skrill,
- turi galimybę atgauti lėšas pamiršus slaptažodžius,
- reikalauja asmeninių duomenų, norint registruotis ir naudotis šio tipo paslaugomis.
O privačios piniginės:
- yra visiškai kontroliuojamos privataus asmens,
- reikalauja tam tikrų techninių įgūdžių,
- užtikrina didelį anonimiškumą ir privatumą, nes duomenys nesiunčiami institucijoms,
- praradus prisijungimo duomenis nėra galimybių atgauti prieigą ar lėšas.
Ateities prognozės
Įvairūs atsiskaitymai kriptovaliutomis vis labiau populiarėja visame pasaulyje. Tokios galimybės palaipsniui atsiranda ir Lietuvoje. Artimiausiu metu neverta tikėtis, kad Lietuvoje atsirastų kripto kazino siaurąja prasme, vykdantys atsiskaitymus išimtinai kriptovaliutomis. Kita vertus labai realu, kad azartinių žaidimų svetainės pasinaudos esamais tarpininkais.
Realių kliūčių tokiai tarpininkų veiklai nekeliama jau dabar ir jie sėkmingai išnaudojami kitose internetinių paslaugų srityse. Tad būtų naivu manyti, kad ši galimybė nebus išnaudota azartinių pramogų industrijoje. Tai turėtų paskatinti ir praktinė konkurencija, nes Lietuvoje galima naudotis ir užsienyje registruotų svetainių paslaugomis, kurios aktyviai priima depozitus įvairiomis kriptovaliutomis. Tokių svetainių naudojimas yra teisinės reguliacijos paribyje, nes jų lankytojai nėra baudžiami ar net teisiškai vertinami.
Lietuvos institucijų įvardinamas KYC proceso pažeidimas yra susijęs su privačiomis kriptovaliutų piniginėmis. Tad ši problema turėtų išnykti, teisinėje sistemoje ir praktinėje veikloje aiškiai atskyrus piniginių tipus ir sutvarkius teisės aktus pagal būsimus europinius reglamentus. Žinoma, pinigų plovimo prevencija yra aktuali visoje Europos Sąjungoje. Tad neverta tikėtis, kad artimiausiu metu anoniminiai mokėjimai kriptovaliutomis bus priimami kazino, internetiniuose portaluose, turinčiuose lietuviškas licencijas.
