Regionų administracinis teismas prašo Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Bausmių vykdymo kodekso normos, kai nuteistiesiems nenumatyta trumpalaikė išvyka į namus, neprieštarauja Konstitucijai. Tuo metu kiti nuteistieji tokia teise naudotis gali.
Regionų administracinis teismas vasario 13 dienos nutartimi kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Bausmių vykdymo kodekso (BVK) 68 straipsnio 1 dalies nuostata neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Kaip pranešė teismas, šis klausimas kilo nagrinėjant administracinę bylą pagal iki gyvos galvos įkalinto pareiškėjo Justino Juzėno skundą.
Jis prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo viršininko ir Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimus netenkinti jo prašymo suteikti trumpalaikę išvyką į namus pasimatyti su motina.
Šie sprendimai buvo motyvuoti tuo, kad trumpalaikės išvykos galimybė numatyta tik terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems asmenims. Pareiškėjas taip pat prašė iš Lietuvos valstybės priteisti 100 eurų neturtinei žalai atlyginti.
BVK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietų lengvojoje grupėje bausmę atliekantys nuteistieji, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus nuteistuosius, turi teisę trims paroms, o dirbantys nuteistieji savo kasmetinių atostogų metu – iki dešimt parų be palydos išvykti iš bausmės atlikimo vietos į Lietuvos teritorijoje esančius namus ar Lietuvos teritorijoje pasimatyti su artimaisiais.
Bylą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai kilo abejonių, ar minėta nuostata tiek, kiek joje nustatyta, kad trumpalaikės išvykos į namus ar pasimatymui su artimaisiais BVK 68 straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka gali būti suteiktos nustatytus kriterijus atitinkantiems terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, tačiau tuos pačius kriterijus atitinkantys nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, neturi galimybės paminėtomis sąlygomis ir tvarka išvykti į namus ir (ar) susitikti su artimaisiais jokiose situacijose ir absoliučiai, nepriklausomai nuo elgesio bausmės atlikimo metu bei laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno individualizuoto nuteistojo nusikalstamo elgesio žemos rizikos, vien dėl jiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmės, neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės principui.
Teismas sustabdė bylos nagrinėjimą, iki Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.
ELTA primena, kad 2012 metais Lietuvos apeliacinis teismas paliko galioti įkalinimo iki gyvos galvos bausmę už nepilnametės seksualinį prievartavimą ir nužudymą nuteistam Biržų gyventojui J. Juzėnui. Teismas atkreipė dėmesį, kad jaunas vyras buvo nusikalstamų veikų iniciatorius.
Maždaug po metų bylą peržiūrėjo Aukščiausiasis Teismas, jis nuosprendį paliko galioti.
17-metė buvo nužudyta 2008 metų rugsėjį Biržuose. Mergina iš Kupiškio buvo atvykusi čia mokytis.
Ketvertas vaikinų girtavo prie parduotuvės Biržuose, o vidurnakčio jie įsėdo į automobilį „VW Golf“. Vaikinai ėmė persekioti Biržų miesto gatve ėjusią merginą. Pagrobę nepilnametę, nuvežė ją į vieno bendrų namą ir kelias valandas laikė uždarę. Smurtu ir prievarta palaužta nepilnametė čia buvo seksualiai prievartaujama.
Smurtautojai bijodami, kad jų nusikalstami veiksmai gali paaiškėti, paryčiui nutarė su ja susidoroti – nugabeno savo auką į nuošalią vietą Šilų miške ir žiauriai nužudė. Vėliau nužudytosios kūną rado grybautojai.
Kitiems šio žiauraus nusikaltimo bendrininkams, kaltintiems seksualiniu prievartavimu, neteisėtu laisvės atėmimu ir nusikaltimo slėpimu, Panevėžio apygardos teismas 2010 metų gegužės 27 dieną skyrė aštuonerių, šešerių ir pustrečių metų laisvės atėmimo bausmes.
Šioje byloje kaltinimą palaikė ir J. Juzėnui įkalinimo iki gyvos galvos bausmę pasiūlė dabartinė generalinė prokurorė Nida Grunskienė, ji tuo metu dirbo Panevėžio apygardos prokuratūroje.
