Į Vilnių šią savaitę vadovauti Lietuvoje steigiamam Konstantinopolio patriarchato egzarchatui atvykęs dvasininkas iš Estijos Justinusas Kiviloo (Justinusas Kivilas) sako, jog šiuo metu jo svarbiausias darbas – baigti oficialiai įregistruoti religinę bendruomenę, kad ji pradėtų veikti kaip juridinis asmuo.
Tą padaręs Konstantinopolio stačiatikių vadovas pradės kelionę per Lietuvą susitikti su bendruomenėmis – jų kol kas yra dešimt.
Šeštadienį katalikų Šv. Trejybės bažnyčioje savo pirmąsias pamaldas Lietuvoje laikęs J. Kiviloo sako, kad šiuo metu skirtingų konfesijų maldos namuose besiglaudžianti bendruomenė ilgainiui turės savo cerkvę, kurią tikisi pastatyti iš aukų.
– Ką tik atvykote į Vilnių vadovauti Konstantinopolio patriarchato stačiatikių bendruomenei. Kokie bus jūsų pirmieji darbai?
– Aš čia nuo ketvirtadienio vakaro, penktadienis buvo pirma pilna diena ir šiandien laikiau pamaldas. Bet aš ne pirmą kartą Lietuvoje, jau esu buvęs rugpjūtį dėl egzarchato steigimo. Kol kas atvykau trumpam, dar grįšiu į Estiją prieš persikraustydamas į Lietuvą, dar reikia išspręsti tokius kausimus kaip gyvenamoji vieta, bet tai asmeniniai klausimai.
O žingsniai tokie, kad mes jau esame finišo tiesiojoje steigdami egzarchatą, tai pirmas ir svarbiausias klausimas, kad registruotume egzarchatą, kad gautume oficialų religinės bendruomenės statusą.
Kai viskas bus sutvarkyta juridiškai, oficialiai galėsime veikti, aš ketinu aplankyti visas bendruomenes, susitikti su tikinčiaisiais, kurie lanko mūsų pamaldas, per visą Lietuvą mes turime dešimt bendruomenių. Taigi noriu apsunkti ratą aplink Lietuvą, kad susitikčiau su žmonėmis ir dvasininkais, tokie bus pirmieji žingsniais, kad pamatyčiau bendrą paveikslą, kuo mes gyvename, kokios mūsų galimybės eiti toliau.
– Šiandien pamaldas laikėte katalikų bažnyčioje, kitos bendruomenės irgi renkasi kitų konfesijų maldos namuose. Kokie jūsų planai dėl stačiatikių maldos namų?
– Aš girdėjau, kad yra nuomonių Lietuvoje, kad reikia perimti cerkves iš Maskvos patriarchato, aš kategoriškai prieš tai. Mums reikia patiems pasistatyti cerkvę, planai ir idėjos jau yra, žinoma, tai užtruks, dabar mes ieškome galimybių.
– Pastatyti cerkvę atsieis daug lėšų, apie kokius finansavimo šaltinius galvojate, tam turbūt neužteks tikinčiųjų aukų?
– Aš tikiuosi, kad mes sulauksime gerų žmonių pagalbos, galbūt ir iš įmonių, ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, rasti rėmėjų, kurie leistų pastatyti cerkvę. Mums jau pasiūlė vieną vietą Vilniuje, dar anksti pasakyti, kur, bet tai graži vieta, ji man patinka. Bet tai tik vienas iš variantų, kol kas kalbame apie tai kaip apie idėją.
– Ar įsivaizduojate, kada bendruomenė galėtų turėti savo maldos namus?
– Aš niekaip negaliu šiandien atsakyti į šį klausimą, galbūt po pusmečio galėsiu pasakyti konkrečiau, gal reikalai pajudės į priekį. Bet tai tikrai užtruks labai daug laiko, nes reikia parengti projektą, tai ne savaičių ir ne mėnesių, o metų klausimai.
– Šiandien pirmą kartą Vilniuje laikėte pamaldas, susitikote su žmonėmis. Koks jūsų pirmasis įspūdis atvykus į Lietuvą, pradėjus vadovauti naujai besikuriančiai tikinčiųjų bendruomenei?
– Šiandien buvo ypatinga diena, mano lietuviškieji kolegos, su kuriais šiandien laikėme pamaldas, nedažnai susitinka kartu, nes tokių galimybių mažai, kiekvienas tarnauja savo vietoje, per Lietuvą turime dešimt bendruomenių, kad visi dvasininkai susitiktų kartų, retai atsitinka. Aš čia išvis pamaldas laikiau pirmą kartą, aš žinojau, kad žmonės laukia dienos, kai Lietuvoje bus egzarchas, ir tai jautėsi, po liturgijos, susitikus su bendruomene, aš mačiau džiaugsmą ir ramybę, kad jie labiau užtikrinti dėl ateities.
– Ačiū už pokalbį.
————————————————-
Apie ketinimus įsteigti Lietuvoje bažnytinę struktūrą pernai kovą pranešė šalyje viešėjęs Konstantinopolio patriarchas Baltramiejus I, sugrąžinęs į kunigų luomą penkis buvusius Maskvos patriarchatui pavaldžios Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos kunigus.
Penki egzarchatui priklausantys dvasininkai užpernai Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos buvo pašalinti iš kunigų luomo kaip įvykdę kanoninius nusikaltimus, bet Konstantinopolis konstatavo, jog tai įvyko ne dėl bažnytinių taisyklių pažeidimų, o dėl pozicijos Rusijos invazijos Ukrainoje klausimu.
Stačiatikiai Lietuvoje yra laikomi viena iš devynių tradicinių religinių bendruomenių, todėl Konstantinopolio egzarchatui pripažinti nereikės Seimo nutarimo. Sprendimą dėl jų registravimo priims Teisingumo ministerija.
Egzarchato pripažinimas taip pat leistų šiai organizacijai gauti finansinę valstybės paramą, skirstomą tradicinėms religinėms bendruomenėms.
Konstantinopolio patriarchatui Lietuvoje iš viso priklauso dešimt dvasininkų ir dešimt bendruomenių skirtinguose šalies miestuose.
