Kasmet rugpjūčio 26-ąją minima Tarptautinė šuns diena. Tą dieną verta skirti daugiau dėmesio savo augintiniui: ilgiau pasivaikščioti, pasirūpinti jo sveikata ir pavaišinti skanėstu.
Lietuviai, pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, mėgsta palepinti savo keturkojus – įvairios gyvūnams skirtos priemonės, žaislai, maisto naujovės savo populiarumo nepraranda ištisus metus.
„Pirkėjai rūpinasi savo augintinių gerove, todėl perka ne tik maistą, kraiką, higienos priemones, bet ir įvairius skanėstus bei žaislus. Galima sakyti, kad čia pastebimos tos pačios tendencijos, kurios vyrauja ir maisto prekėse – dėmesys sveikumui ir kainai. Pavyzdžiui, statistika rodo, kad vis daugiau lankytojų atranda privataus prekės ženklo maistą katėms ir šunims, kuris yra toks pats visavertis ir kokybiškas, tačiau siūlomas patrauklesne kaina“, – sako V. Budrienė.
Paklausi būna ir speciali žolė katėms – daugelis gerai žino, kad jos ją mėgsta, žali lapai padeda iš skrandžio pašalinti susikaupusius plaukus. Tačiau kodėl ir šunys vis kramto žolę? Nemažai keturkojų šeimininkų įsitikinę, kad jie taip elgiasi, nes augintiniui trūksta vitaminų arba jis turi skrandžio problemų.
Ką gali rodyti toks šunų elgesys ir kaip turėtumėte į jį reaguoti? Įdomu tai, kad nors šunis žmonės yra prisijaukinę jau apie 30 tūkstančių metų, yra atlikta begalė tyrimų su jais, tačiau mokslininkai neturi vieno konkretaus atsakymo, kodėl šie plėšrūnai valgo žolę. Tačiau pateikiamos net kelios galimos priežastys.
Ėdama ne dėl skrandžio problemų
Visų pirma, reikėtų nurimti. Taip elgiasi daug šunų, ir tai jiems yra normalus elgesys. Australijos mokslininkų Suzan Hasen ir Joshua Zoanetti iš Adelaidės universiteto tyrimas parodė, kad net 80 proc. šunų savininkų pastebėjo, kad jų keturkojai reguliariai ėda žolę.
Beje, tai gali būti ir genetinis palikimas. Jeloustouno nacionaliniame parke atlikti tyrimai parodė, kad net 74 proc. vilkų ekskrementų sudaro augalinės kilmės medžiaga, dažniausiai žolė. Todėl greičiausiai šunys polinkį paragauti žalių ūglių paveldėjo iš vilkų.
Dažnai manoma, kad šuo ėda žolę dėl tos pačios priežasties, kaip ir katės – kad sukeltų vėmimą. Tačiau tai nėra tiesa. Minėti mokslininkai cituoja nedidelį tyrimą, kuriame dalyvavo 12 šunų, kasdien pakramtančių žolės. Jis parodė, kad šie gyvūnai retai vemdavo. Jei taip ir nutikdavo, tai tik po įprasto valgio.
Taip pat dažnai manoma, kad žolės ėdimas palengvina gyvūnų skrandžio problemas. Mokslininkai tai neigia. Jų teigimu, yra netgi priešingai – kai šuo turi skrandžio problemų, jis vengia žolės. Taip pat nėra jokių mokslinių įrodymų, kad šunys žolės griebiasi, kai jiems trūksta ląstelienos arba dėl to, kad ieško vidurius laisvinančių priemonių. Minėtame tyrime visi šunys buvo sveiki ir nukirminti, tačiau visi jie pasivaikščiojimų metu ieškojo žalumynų.
Kodėl gyvūnai taip elgiasi?
Tad kokia tokio elgesio priežastis? Pasak S. Hasen ir J. Zoanetti, atsakymas labai paprastas. Šunys ėda žolę, nes jiems ji tiesiog patinka. Galbūt jiems patinka jos tekstūra ir jie mėgaujasi ją kramtydami. Mokslininkai pastebi, kad gyvūnams ypač patiko šviežia pavasario žolė – kvapni ir sultinga.
Taip pat gali būti, kad valgydami žolę šunys paprasčiausiai kovoja su nuoboduliu, teigia mokslininkai. Būdami lauke jie ieško, kuo užsiimti – tad kažką pakramtyti jiems yra natūralu. Be to, tai paįvairina ir galbūt kiek nuobodžią įprastinę sauso maisto ir konservuoto ėdalo dietą. Tiesiog šuo nori kažko, kas skiriasi nuo jo kasdienio maisto.
Tačiau tyrėjai taip pat pažymi, kad šunys dažniau kramto žolę, kai dar nėra suvalgę savo dienos raciono. Taigi, alkis taip pat gali priversti keturkojus kramtyti ūglius.
Kada reikėtų susirūpinti?
Vertinkite situaciją. Jei jūsų šuo tik retkarčiais ėda žolę, nerimauti nereikia. Netgi vėmimas po to, jei jis pasireiškia retai, yra nepavojingas. Vertėtų sunerimti, kai tai vyksta dažnai ir reguliariai. Tuomet reikėtų, kad veterinarijos gydytojas patikrintų šuns skrandį.
Įvertinkite, kur vedžiojate. Kai kuriose žaliosiose erdvėse, žemės ūkio valdose kartais naudojami pesticidai piktžolėms naikinti. Didžiausias pavojus šunims kyla, kai pesticidai ką tik išpurkšti. Todėl visada būkite atsargūs, kur leidžiate savo šuniui laisvai bėgioti.
Neleiskite ėsti žolės pakelėse. Jei einate pasivaikščioti judriomis miesto gatvėmis, kur daug automobilių, geriau laikykite šunį atokiau nuo žolės. Ant jų nusėda automobilių išmetamųjų dujų teršalai – tai nėra sveika jūsų augintiniui.
Venkite nuodingų augalų. Tiesiog žolė ir dauguma augalų nėra pavojingi, bet gamtoje ar net prie daugiabučio jūsų šuo gali susidurti su nuodingais augalais. Keletas jų, kurie yra pavojingi keturkojams: krokai, hortenzijos, gebenės, tulpės, narcizai, pakalnutės, kadagiai, rododendrai.
Stebėkite šunį. Svarbiausias dalykas – jei įtariate apsinuodijimą, skubiai nuveskite šunį pas veterinarijos gydytoją.
