Nors Aukštaitijos regionas masina turistus etnografiniais palikimais, Panevėžio miestas retai kada suvilioja užsieniečius lankytinomis vietomis. Visgi dažniausiai Aukštaitijos sostinę aplanko tik pravažiuojantys turistai, kuriems svarbiausias objektas Panevėžyje – nakvynė.
Panevėžio turizmo informacijos centro (Panevėžio TIC) duomenimis, Panevėžio miestą per metus aplanko apie 3 tūkst. tranzitinių turistų. Jie renkasi maršrutus, kuriuos galima pamatyti per vieną dieną, pravažiuojant.
„Visgi užsienio turistai, atvykdami į Lietuvą, renkasi didžiuosius miestus: Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Mažesniems miestams ir regionams tenka tik 15 proc. turistų“, – naujienų portalui JP sakė Panevėžio TIC vadovė Daiva Tankūnaitė.
Ieško nakvynės ir kavinių
Į Panevėžio miestą užklydę užsienio turistai dažniausiai teiraujasi nakvynės adresų bei vietų, kur galėtų skaniai pavalgyti.
„Daugiausiai Panevėžio miestas sulaukia tranzitinių turistų. Jiems mūsų miestas tėra tarpinė stotelė nakvynei ir maistui“, – teigė D. Tankūnaitė.
Daugiausiai turistų iš Latvijos
Daugiausiai turistų Panevėžio miestas sulaukia iš kaimyninės Latvijos. Tą patvirtina ir Panevėžio dailės galerijos direktorius Egidijus Žukauskas. „Jei Dailės galeriją aplanko užsieniečiai, tai matyt didžioji dalis jų bus iš Latvijos“, – sakė E. Žukauskas.
Tuo tarpu didžiausio dėmesio tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos turistų sulaukia legendinis siaurasis geležinkelis, kurs siūlo tiek edukacines, tiek pramogines keliones garsiuoju traukiniu „Siauruku”.
Tuo tarpu laikinasis Aukštaitijos siaurojo geležinkelio vadovas Vismantas Užalinskas džiaugiasi, kad užsieniečiu dėmesiu „siaurukas“ skųstis negali.
„Sulaukiame ir gana nemažai. Aišku, daugiausiai svečių atvyksta iš Latvijos, kadangi jiems arčiausiai. Bet netrūksta lankytojų ir iš kitų šalių: Anglijos, Vokietijos“, – pasakojo V. Užalinskas.
Užsienio turistus daugiausiai masina geležinkelio istorija bei techninė informacija. Šie noriai lanko Geležinkelio stoties muziejų bei apžiūrinėja senovinius traukinius. Užsisakius traukinį jie prašo sustoti stotelėse ne dėl pramogų, tačiau dėl gražių kraštovaizdžių.
Biržuose turistų daugiau
Kaip pasakojo Panevėžio TIC vadovė D. Tankūnaitė, Panevėžio regionas per metus sulaukia iki 16 tūkst. turistų.
„Tai labai normalus skaičius“, – įsitikinusi D. Tankūnaitė.
Tuo tarpu vien Biržų miestą per metus aplanko apie 60 tūkst. turistų, tai yra trigubai daugiau nei Panevėžio miestą.
Panevėžio miesto savivaldybė Turizmo informacinio centro išlaikymui 2017 m. skyrė 25 tūkst. 900 eurų.
Panevėžio miesto savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Vilma Kučytė teigė, kad Panevėžio TIC prisideda prie miesto turizmo strategijos rengimo, siūlo įvairias idėjas.
V. Kučytė pabrėžė, jog Panevėžio miesto plėtros 2014-2020 m. strateginiame plane yra numatytos įvairios priemonės turizmo produktams kurti, gerinti ir plėsti turizmo traukos objektų infrastruktūrą ir pan.
Vilios menu
Nors Panevėžio miesto turistai nėra pamėgę, tačiau problema taip pat nėra sprendžiama.
Panevėžio TIC vadovės pasiteiravus, ar yra numatyta kokia nors strategija, kaip būtų populiarinti miesto turizmą, D. Tankūnaitei teko ilgokai pasvarstyti.
„Norima Panevėžį pristatyti kaip profesionalų meno centrą“, – pamąsčiusi teigė D. Tankūnaitė.
Tam įgyvendinti dabartinio kino centro „Garsas“ patalpose planuojama įrengti Stasio Eidrigevičiaus menų centrą.
Tikimasi, kad pasaulyje garsaus dailininko, fotografo bei kitų sričių menininko S. Eidrigevičiaus menų centras bus įsteigtas per trejus metus.
Neatmetama ir galimybė nugriauti istorinį kino teatrą, vietoj jo būtų statomas naujas menų centras.
Pats iš Panevėžio krašto kilęs S. Eidrigevičius žadėjo, kad įkūrus tokį centrą, jis dovanos miestui savo darbų kolekciją.
Vien tik menų centru miestas neapsiriboja. Panevėžio miestą garsina ir meninio stiklo atstovai Remigijus ir Indrė Kriukai. Jų vadovaujama įmonė „Glass Remis“ nuolat sulaukia turistų ir lankytojų, kurie pamatę meninio stiklo dirbinius, lieka sužavėti panevėžiečių menininkų darbštumu ir meniškumu.
Idėjų yra
Nors Panevėžio miestą turistams planuojama pristatyti iš kultūros prizmės, tačiau kol kas mūsų mieste esančios kultūros įstaigos turistų antplūdžio nesulaukia.
„Turistų iš užsienio Dailės galerija sulaukia tik pavienių, grupelėmis. Vieninteliai, kurie atvyksta – kaimynai Latviai“, – pasakojo Panevėžio dailės galerijos direktorius E. Žukauskas.
E. Žukausko teigimu, Panevėžio dailės galerija nesnaudžia ir planuoja prikelti meno turizmą Panevėžyje į naujas aukštumas. Tačiau iki tol laukia nemažai darbo.
„Planuojame bendradarbiauti su stiklo studija „Galss Remis“ bei lininius kilimus gaminančia įmone „Ecolinum“. Norime interaktyviai įtraukti turistus bei pasiūlyti jiems naujas patirtis. Galvojame apie bendras veikalas su verslo įmonėms“, – pasakojo Dailės galerijos vadovas.
Viešbučiai dirba vietoj Turizmo informacijos centro
Nors Panevėžyje ir yra Turizmo informacijos centras, kuris mieste viešintiems užsieniečiams turėtų teikti visokeriopą informaciją, tačiau miesto verslininkai to pasigenda.
Kaip naujienų portalui JP sakė viešbučio „Romantic“ direktorė Dovilė Kuklieriūtė-Šipelienė, Panevėžyje trūksta informacijos apie tai, ką turime geriausio.
„Dirbame ir už Turizmo informacijos centrą. Tiek lankytojai klausia, ką galima mūsų mieste nuveikti ir pamatyti, tiek sulaukiame net miestiečių klausimų, kurie apsilanko viešbutyje, restorane. Net ir jie klausia, kokios yra lankytinos Panevėžio vietos“, – pasakojo D. Kuklieriūtė-Šipelienė.
Viešbučio vadovė prisipažįsta suprantanti Panevėžio TIC, mat sunku kažką pasiūlyti, kai tiesiog nieko nėra.
„Tam, kad prisikviestume lankytojus į viešbutį, patys organizuojame įvairias keliones į kitus regionus, taip reklamuodami savo kraštą. Tiesiog neturime tokių traukos zonų, kurios masintų turistus“, – teigė „Romantic“ vadovė.
D. Kuklieriūtė-Šipelienė teigė, jog nemažai idėjų, kurios galėtų atgaivinti mirštantį Panevėžio miesto turizmą siūlė valdininkams, tačiau sulaukusi gana drastiško valdžios atkirčio. „Mes pramonės miestas, mums turizmo nereikia“, – taip tada sakė Savivaldybės valdininkai.