Iš pradžių knygynus ir leidyklas labai išgąsdinusi, netrukus pandemija skaitytojus ne tik sugrąžino, bet ir padidino jų gretas – dvigubai ar net trigubai. Tačiau dėl tokio bumo kaip niekad aktuali tampa redaktorių stygiaus problema, o brangstančios žaliavos brangina knygas.
Versti lapą po lapo – tikras malonumas. Skaitantys žmonės tai visada žinojo, tik netikėtai užklupusi pandemija sustabdė įprastą jų rutiną. Bet netrukus prekyba knygomis atgijo, apyvartinių lėšų leisti naujoms ar dar kartą jau leistoms vėl atsirado.
„Per visas ekonomines krizes, bet kokius sukrėtimus apie knygas būdavo sakoma, kad knyga yra ne pirmo būtinumo prekė. Jos nereikia, daug svarbiau maistas ar kažkas dar būtiniau. O pandemija labai džiugią permainą, kad žmonės visame pasaulyje atsigręžė į knygas ir stalo žaidimus“, – pastebi leidyklos „Tyto alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
„Ateinančių žmonių pirkimai labai stipriai padidėjo. Gal tris kartus“, – tvirtina knygyno „Eureka!“ vadovė Eurika Stogevičienė.
Per karantinus, kai verslai buvo uždaryti, staigiai suaktyvėjo elektroninė prekyba. Tai ir gelbėjo leidėjus ir knygynus.
Bet ir atvėrus verslus skaitymo bumas tęsiasi. Žmonės gausiau perka internetu ir mielai vėl eina į knygynus. Sustiprėjo noras akis į akį susitikti su autoriais.
Knygynų ir leidėjų teigimu, lietuviai visada, palyginti, daug skaitė, bet labiau suaugusieji. Per pandemiją imta pirkti knygas vaikams, paaugliams. Tematika – įvairi.
„Smegenimis, virusais, mikrobais, istorija, ateities vizijom, o per pandemiją galbūt padėjo daugiau skaityt grožinės literatūros. Tiesiog pradėjo norėti išeiti iš liūdnos ir baisios kasdienybės bei gyventi kažkokiuose išsivaizduojamuose gyvenimuose kitose šalyse, į kurias negalėjo nuvažiuoti“, – komentuoja E. Stogevičienė.
Paprastai kasmet išleidžiama per 3 tūkst. naujų pavadinimų knygų. Lietuvai, rinkos atstovai sako, tai išties geras rezultatas. Tačiau dabartinė knygų paklausa aitrina viso šio verslo darbuotojų trūkumo problemą, ypač redaktorių.
„Tai yra pats didžiausias skaudulys. Man atrodo, po kelerių metų tai bus didžiulė problema, nes tikrai nepradėsime versti knygų su „Google“ vertėju“, – neslepia L. Varanavičienė.
„Pats leidybos verslas yra labai senovinis. Aš jį vadinu antikvariniu verslu. Redaktoriaus darbas yra labai kruopštus ir vis mažiau jaunų žmonių nori jais dirbti“, – pastebi leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė.
Ėmė branginti knygas
Atsirado ir kitas rūpestis – ekonominis pakilimas, branginantis žaliavas, transportavimą ir darbo jėgą, ėmė branginti ir knygas.
„Kainos po truputį kyla, nes viskas brangsta. Nuo popieriaus iki gamybos proceso. Todėl leidėjai yra priversti šiek tiek pakelti kainas“, – pažymi S. Pūkienė.
Leidėjų teigimu, išsigelbėjimas skaitytojams galėtų būti bibliotekos. Tik bėda, kad šioms neskiriama tiek pinigų, kad jos galėtų įpirkti naujienas. Prie bestselerių visada eilės.
„Bibliotekos funkcija iki šiol yra saugoti dokumentus, tai yra ir knygas. Ir suteikti galimybę jas pasiskolinti“, – sako L. Varanavičienė.
Per pandemiją padaugėjo leidyklų – atsiranda mažų, leidžiančių nišines knygas.
O spausdinamos knygos nebūtinai Lietuvoje, bet ir aplinkinėse Latvijoje, Lenkijoje ar net Kinijoje.
Artimiausias knygomanų pirkimo bumas laukiamas prieš Kalėdas, kaip ir visada, nes knyga tebėra geidžiama dovana. O po to – Knygų mugė vasarį.
