Istoriniai klimato svyravimai, tokie kaip „Mažasis ledynmetis“ ir „Šiltasis Viduramžių periodas“ yra dažnai panaudojami klimato kaitos neigėjų siekiant ginčyti žmogaus sukeltą klimato kaitą.
Tačiau toks mąstymas yra klaidingas – neseniai „Nature Geoscience“ paskelbtas tyrimas atskleidė (pirmą kartą istorijoje), kad šios klimato anomalijos (arba „fazės“) buvo regioninės, o ne pasaulinio masto, lyginant su pokyčiais, kuriuos mes šiuo metu stebime globaliose temperatūrose.
„Mažojo ledynmečio“ (apie 1300-1850 šios eros metai) įrodymai gali būti aptinkami mene ir aplinkoje, kur įamžintos europietiškos mugės, rengiamos ant užšalusių upių bei temperatūrų atkūrimas, naudojantis medžių rievėmis.
Kadangi šios rekonstrukcijos Šiaurės Amerikoje gali būti atkuriamos taip pat kaip ir Europoje, dėl to mokslininkai jau anksčiau padarė išvadą, kad šie temperatūrų svyravimai (sukelti natūralių reiškinių) buvo juntami globaliu mastu.
Dabar mokslininkai iš Berno universiteto Šveicarijoje atliko išsamų istorinių klimato svyravimų tyrimą, panaudodami paskutiniųjų 2000 metų duomenis, sukauptus tarptautiniame tyrimų konsorciume (PAGES).
Jis apima medžių rievių, ledo šerdžių, ežerų nuosėdų ir koralų duomenis. Panaudojus šešis skirtingus statistinius modelius mokslininkų komanda apskaičiavo išskirtinai šiltų ir šaltų dešimtmečių bei šimtmečių tikimybę, o ne tik absoliutines temperatūras.
Gauti rezultatai parodė, kad per penkias priešindustrinio klimato epochas: „Šiltasis Romėnų periodas“, „Vėlyvosios Antikos mažasis ledynmetis“, „Tamsiųjų amžių šaltais periodas“, „Viduramžių šiltasis periodas“ ir „Mažasis ledynmetis“ – nebūta jokio globaliu mastu suderinto vaizdinio arba kaip teigė vadovaujantysis autorius Raphael Neukom: „Minimumo ir maksimumo temperatūros skirtingose vietovėse buvo skirtingos.“
„Tiesa, kad „Mažojo ledynmečio“ metu visame pasaulyje bendrąja prasme buvo vėsiau,“ – pranešime sakė Neukom. „Tačiau ne visur vienu metu. Priešindustrinės šilumos ir šalčio periodų pikai vyko skirtingu laiku ir skirtingose vietose.“
Palyginimui, klimato kaita, kurią mes stebime moderniaisiais laikais demonstruoja visiškai kitas tendencijas – vyksta vienas nuoseklus šiltėjimas visoje planetoje.
Tyrimo metu nustatyta, kad daugiau nei 98 proc. pasaulio 20 amžius, greičiausiai, buvo šilčiausias periodas per du paskutinius tūkstantmečius. Autorių teigimu, tai negali būti paaiškinta atsitiktiniais svyravimais.
Priešingai, tai tik dar vienas įrodymas, kad šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos skatina temperatūros kilimą.
Jei dabartinės tendencijos tęsis, 20-ąjį amžių jau greitai gali aplenkti 21 amžius. Praėjęs mėnuo aplenkė globalų rekordą ir tapo karščiausiu birželio mėnesiu istorijoje, o šis mėnesis, kaip prognozuojama, taps karščiausia liepa istorijoje ir netgi karščiausiu kada nors fiksuotu mėnesiu.
Ir iš tiesų, paskutiniai penki metai buvo karščiausi istorijoje ir šiuo tempu visai nepanašu, kad 2019-ieji paneigs šias tendencijas. Taigi, kas mūsų laukia toliau?