Sloga – tai apsauginė organizmo reakcija į dirgiklį, tam tikrų ligų požymis bei galimybė organizmui greičiau apsivalyti. Net susidūrus su tokiu, iš pirmo žvilgsnio, nepavojingu nosies gleivinės uždegimu, vertėtų išlaikyti budrumą. Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Audriaus Blauzdžiūno, kai kuriais atvejais ilgai negydoma sloga gali sukelti rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, klausos pažeidimus.
„Šaltuoju metų laiku pacientus dažnai vargina ūmi sloga, sukelta virusų, kuri paprastai praeina per 1–2 savaites. Visgi, jei uždegimas užsitęsia ilgiau arba jo metu pasireiškia daugiau simptomų, svarbu nenumoti į juos ranka – tokiu atveju naudinga pasikonsultuoti su savo gydytoju“, – pasakoja A. Blauzdžiūnas.
Kada savigyda pasikliauti nereikėtų?
Ūmi sloga dažniau kamuoja mažus vaikus, o jai užsitęsus paprastai prisideda ir bakterinė infekcija. Be to, dažna sloga ir peršalimo infekcija vaikams pasireiškia dėl nosiaryklėje išvešėjusių adenoidų – limfoidinio audinio darinio.
„Kartais adenoidai netrukdo gyventi ir jokios neigiamos simptomatikos nesukelia. Tačiau kai jie ima provokuoti nuolatinį nosies, ausų užgulimą, kartojasi ausų uždegimai ir infekcijos, taip pat vystosi kalbos sutrikimas, dantų sąkandžio deformacijos arba miego sutrikimai dėl knarkimo, tuomet adenoidus patartina operuoti“, – pastebi otorinolaringologas.
Žinoma, su sloga susiduria ir vyresni pacientai – ją neretai sukelia lėtinės ir gretutinės ligos, naudojami vaistai, nosies anatominiai ypatumai – pertvaros iškrypimas, nosies kriauklių hipertrofija ar kita. Užsitęsus slogai arba jai dažnai kartojantis, savigyda užsiimti nereikėtų, tokiais atvejais itin praverstų specialisto – gydytojo otorinolaringologo konsultacija.
„Jei sloga tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ar atsiranda papildoma simptomatika – veido, galvos, ausies, gerklės skausmas, karščiavimas, kosulys, pablogėjusi klausa – būtina pasirodyti gydytojui. Tokiais atvejais galima įtarti prasidėjusias komplikacijas, todėl svarbu paskirti atitinkamą gydymą. Išsivysčius pūlingam sinusitui ir jo negydant gali grėsti dar didesnės komplikacijos, pavyzdžiui, akies ar galvos smegenų pažeidimas“, – pastebi A. Blauzdžiūnas.
Viena iš komplikacijų – klausos sutrikimai
Be sinusito ir apatinių kvėpavimo takų infekcijos, itin dažnai pasitaikanti ūmios slogos komplikacija – ausų uždegimas (ypač vaikams). Jam besikartojant neretai išsivysto ir lėtinė ligos forma, galinti negrįžtamai pakenkti klausai.
Pasak Šiaulių „Kardiolitos klinikų“ Ausų, nosies ir gerklės ligų (LOR) centro gydytojo otorinolaringologo Airido Brazlausko, dalis pacientų aiškiai jaučia ūmiai atsiradusį prikurtimą, užgulusią vieną ar kitą ausį. Visgi, esant lėtiniam, stabiliam klausos blogėjimui, jį pastebėti gali būti sudėtinga, todėl reikėtų atkreipti dėmesį į subtilesnes detales.
„Esant klausos nusilpimui, žmonėms tampa sunku suprasti kalbą, pašnekovų dažniau prašoma pakartoti tai, ką sakė, tampa sunkiau orientuotis triukšmingoje aplinkoje, norisi pasigarsinti televizorių ar telefoną, sutelkiama daugiau dėmesio į pokalbį, todėl greičiau pavargstama“, – pasakoja gydytojas otorinolaringologas.
Klausa gali suprastėti dėl įvairių priežasčių
Klausos problemos gali būti labai skirtingos. Pavyzdžiui, esant kondukciniam klausos sutrikimui, patologija kyla garso perdavimo sistemoje (išorinėje ausies landoje bei vidurinėje ausyje), o neurosensorinis prikurtimas atsiranda dėl pažeisto klausos nervo arba garsą suvokiančių centrų galvos smegenyse.
Pasak A. Brazlausko, klausa susilpnėti gali dėl įvairių veiksnių:
- akustinių traumų – per didelio triukšmo sukelto klausos pakenkimo;
- galvos traumų – kai, lūžus smilkinkauliui, pažeidžiamas ausies labirintas;
- širdies ir kraujagyslių sistemų ligų – kadangi ausies labirintą maitina vienintelė arterija, kraujospūdžio šokinėjimai ar kraujotakos nepakankamumas gali pakenkti klausos nervui;
- ototoksinių vaistų, ypač aminoglikozidų, kilpinių diuretikų, dalies chemoterapijoje taikomų vaistų;
- klausos nervo neurinomų – gerybinių klausos nervo navikų;
- senatvinio prikurtimo – su amžiumi išsivysčiusio klausos pakenkimo, diagnozuojamo, kai atmetamos kitos priežastys. Šis klausos pakenkimas dažniausiai būna simetriškas abejose ausyse;
- ūmaus neurosensorinio prikurtimo – staigaus, per 24–72 val. atsiradusio klausos pablogėjimo. Dažniausiai pacientai pajunta, kad staiga girdi prasčiau arba visai negirdi viena ausimi. Neretai šis klausos pakenkimas yra lydimas atsiradusio ūžesio ar galvos svaigimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad visi pacientai, kuriems pasireiškia progresuojantis vienpusis klausos pakenkimas, turėtų būti nuodugniai ištirti.
Išvengti klausos problemų leidžia reguliarūs patikrinimai
Nerimauti dėl klausos jauno amžiaus ir su kitomis ligomis nesusiduriantiems pacientams nereikėtų – įprastai užtenka profilaktinio klausos patikrinimo dėl darbo, atliekamo bent kartą per dvejus metus. Visgi, pravartu atkreipti dėmesį į vyresnio amžiaus artimuosius, kurių klausa prastėja palaipsniui – vyresniems nei 65 m. pacientams naudinga tikrinti klausą kasmet.
Norint išvengti klausos problemų ateityje, taip pat svarbu saugoti ausis nuo triukšmo – vengti triukšmingų vietų, o jei to padaryti neįmanoma, stengtis jose būti kuo trumpiau. Darbas triukšmingoje aplinkoje turi būti atliekamas su ausis saugančiomis priemonėmis – ausinėmis ar ausų kištukais.