Kitais metais Lietuvoje ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ dislokuos ne tik Nyderlandai, bet ir kitos Europos šalys, sako krašto apsaugos ministras.
Vis tik jis teigia kol kas negalintis atskleisti, kurios.
„Turėsime tikrai gerų žinių, dar jų negaliu skelbti, bet aš jau žinau, kokios šalys atvyks kitais metais, – Žinių radijui sakė Laurynas Kasčiūnas. – Tai bus ne tik Nyderlandai, jei kalbame apie tuos, kurie galvoja atvežti savo „Patriot“ sistemas.“
„Turim sulaukti oficialių patvirtinimų, bet kariniame lygmenyje yra aišku grafikas, atsiranda šalys, kurios tai įgyvendins“, – pridūrė jis.
Dėl NATO rotacinio oro gynybos modelio Baltijos jūros regione sutarta pernai. Juo siekiama, kad Baltijos šalyse praktiškai nuolatos būtų rotuojama sąjungininkų oro gynybos ginkluotė.
Nyderlandai – vienintelė valstybė, kuri nuo to laiko kelioms savaitėms į Lietuvą atgabeno ilgojo nuotolio sistemas „Patriot“ liepą vykusioms pratyboms.
„Tikrai bus turtingesni kiti metai“, – sakė gynybos ministras.
Lietuvos pareigūnai iki šių metų vasaros per dvišalius susitikimus tarėsi dėl galimybės Baltijos šalyse dislokuoti oro gynybos sistemas.
Vis tik šių metų liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone sutarta, kad rotacine oro gynyba Baltijos jūros regione turėtų rūpintis ir Aljanso karinė vadovybė, o ne tik pavienių šalių politikai.
L. Kasčiūnas taip pat pabrėžia, kad Lietuva ne tik prašo kitų šalių pagalbos, bet ir stiprinasi pati. Jis priminė birželį pasirašytą sutartį dėl artimojo nuotolio oro gynybos sistemos įsigijimo MSHORAD.
„Artėjam prie dar vienos sutarties analogiškos pasirašymo. Dar stiprėsime ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos kampu, kur turėsime dar vieną papildomą bateriją vidutinio nuotolio oro gynybos sistemos. Ji iš principo galėtų saugoti ne tik karinius dalinius, bet ir šalia esančius miestus“, – sakė ministras.
Šiuo metu Baltijos šalyse budintys sąjungininkų naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
Lietuva jau kurį laiko prašo NATO sąjungininkų rotuoti antžemines oro gynybos sistemas įgyvendinant pernai sutartą regioninį rotacinį oro gynybos modelį. Tokią galimybę Lietuva yra aptarusi su Jungtinėmis Valstijomis, Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, kitomis valstybėmis.
