Kitąmet į privalomąją karo tarnybą planuojama pakviesti tiek pat šauktinių, kaip ir šiemet, bet tarnaus daugiau vyresniųjų karininkų.
Tai numatyta Seimo patvirtintoje principinėje Lietuvos kariuomenės struktūroje 2019 ir 2024 metais. Už ją balsavo 114 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, nesusilaikė.
Planuojama, kad kitais metais kariuomenėje galėtų būti iki 500 karių daugiau nei nustatyta šiemet. Nustatytas bendras ribinis karių skaičius nuo 19 tūkst. 490 iki 22 tūkst. 450.
Pagal įstatymą, per šešerius metus bendrą ribinį karių skaičių planuojama padidinti 5500 karių, tada jis būtų nuo 24 tūkst. 390 iki 26 tūkst. 850.
Į privalomąją karo tarnybą kitąmet ketinama pakviesti tiek pat jaunuolių, kiek ir šiemet – nuo 3800 iki 4000.
Konservatorius Rimantas Dagys siūlė nors 2024 metais didinti šauktinių skaičių, tarnauti pakviečiant nuo 5300 iki 5700 jaunuolių, bet Seimas tam nepritarė. Argumentuota, kad kariuomenė nepajėgi priimti daugiau šauktinių.
Tuo metu kariuomenėje turėtų daugėti vyresniųjų karininkų. Krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio duomenimis, jau kitais metais pulkininkų leitenantų skaičius didinamas 13 karių (nuo 207 šiemet iki 220 kitąmet), majorų – 107 kariais (nuo 673 šiemet iki 780 kitąmet).
Patvirtintoje kariuomenės struktūroje viena pagrindinių naujovių – įsteigti Ryšių ir informacinių sistemų batalioną.
Iki 2024-ųjų turėtų būti įkurtas Logistikos batalionas.
Be to, ketvirtadienį Seimas sumažino ribinį statutinių valstybės tarnautojų skaičių. Jis mažės iki 40 etatų. Šis mažėjimas susijęs su tuo, kad pertvarkius Vyriausybinių ryšių centrą į Nacionalinio kibernetinio saugumo centrą, atsisakyta statutinių valstybės tarnautojų pareigybių.
Tačiau suteikta galimybė iki pusšimčio daugiau kariuomenėje įdarbinti karinio personalo.
