Kinija ir Indija, kurios yra vienos iš didžiausių pasaulio teršėjų emisijomis, nesugebėjo laiku pateikti savo atnaujintų tikslų anglies dioksido emisijų mažinimui.
Jungtinių Tautų klimato kaitos programos vadovė Patricia Espinosa pranešė, kad vos kiek daugiau nei pusė visų valstybių, kurios pasirašė Paryžiaus susitarimą, pateikė savo atnaujintus siūlymus, kaip būtų mažinamos emisijos.
Terminas, iki kurio buvo laukiama atnaujintų siūlymų, baigėsi liepos 30 d. Kinija ir Indija, kurios atitinkamai užima pirmąją ir trečiąją vietas kaip didžiausios pasaulyje šiltnamio efektą sukeliančių dujų skleidėjos, iki šios dienos išliko nebylios, rašoma dw.com.
Jungtinės Amerikos valstijos, kurios yra antros didžiausios teršėjos, savo peržiūrėtus tikslus pateikė dar balandžio mėnesį.
Pareiškime Espinosa sakė: „Raginu tas šalis, kurios nesugebėjo laikytis šio termino, padvigubinti savo pastangas ir vykdyti įsipareigojimus, numatytus pagal susitarimą.“
Kas yra Paryžiaus susitarimas?
Paryžiaus susitarimas yra teisiškai privaloma sutartis dėl klimato kaitos. JT klimato kaitos konferencijos metu ją patvirtino 196 šalys. Šiuo susitarimu siekiama, kad pasaulinis atšilimas būtų gerokai mažesnis nei 2 laipsniai Celsijaus (35,6 laipsnio Farenheito).
Kiekvienai šį susitarimą pasirašiusiai valstybei iki 2020 metų pabaigos buvo pavesta pateikti savo nusistatytus tikslus, vadinamus „Nacionaliniu mastu nustatytais tikslais“ (angl. Nationally Determined Targets (NDTs)). Pandemija lėmė tai, kad 2021 m. Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija Glazge, taip pat žinoma kaip COP26, buvo atidėta iki šių metų lapkričio.
Mažesnės šalys pateikė ambicingesnius įsipareigojimus
Atrodo, kad dalis mažesnių pasaulio valstybių Paryžiaus susitarimą vertina kur kas rimčiau. Šią savaitę įsipareigojimus pateikė penkiolika šalių, kurių anglies dvideginio lygis gali būti laikomas santykinai mažu. Grupė, kuriai priklauso Šri Lanka, Izraelis, Malavis, Barbadosas, Malaizija, Nigerija ir Namibija, išsikėlė sau ambicingus tikslus.
Nors Espinosa palankiai įvertino 110 šalių prisiimtus įsipareigojimus, ji teigė, kad „toli gražu nėra patenkinama“ tai, kad tik 58% jų pateikė tikslus laiku.
Panašu, kad didžiulis stichinių nelaimių skaičius, stebimas pastaruoju metu, sukėlė tam tikrą skubos jausmą, o Espinosa sakė: „Pastarosios ekstremalaus karščio bangos, sausros ir potvyniai visame pasaulyje, yra siaubingas perspėjimas, kad reikalinga daryti kur kas daugiau ir kur kas greičiau, kad pakeistume dabartinį savo kelią. Tai gali būti pasiekta tik per ambicingesnius NDCs“.
JT nustatytą terminą praleidusioms valstybėms savo įsipareigojimus dar leidžiama pateikti iki susitikimo, kuris vyks lapkričio mėnesį.