Keturi iš dešimties Lietuvos gyventojų bent kartais vartoja nelegalų turinį, o reguliariai tai daro ketvirtadalis gyventojų – 26 proc., rodo Kultūros ministerijos atlikto tyrimo rezultatai.
Kaip pranešė ministerija, pirmą kartą atlikto reprezentatyvaus Lietuvos gyventojų nelegalaus turinio vartojimo lygio nustatymo tyrimo rezultatai rodo, kad 33 proc. gyventojų piratinį turinį dažniausiai vartoja nelegaliai žiūrėdami filmus, serialus, televizijos laidas, kitus vaizdo įrašus, o apie 26 proc. – klausydamiesi muzikos.
Atliekant tyrimą, buvo apklausiami 14–64 metų Lietuvos gyventojai, atskirai išskiriant 14–29 metų respondentų rezultatus, šioje amžiaus grupėje siekiant išsamiau analizuoti nelegalaus turinio vartojimo tendencijas ir priežastis.
Anot ministerijos, tyrimu siekta išsiaiškinti gyventojų legalaus ir nelegalaus turinio vartojimo įpročius, pasirinkimo priežastis, nelegalaus turinio prieigos ir vartojimo būdus, gyventojų nuostatas ir įsitikinimus apie nelegalaus turinio vartojimą, komunikaciją apie nelegalaus turinio vartojimą šeimoje bei prevencinės informacijos prieš nelegalaus turinio vartojimą socialinėje erdvėje pastabumą.
Apie ketvirtadalį gyventojų nurodė negalintys lengvai atskirti legalaus ir nelegalaus turinio šaltinių.
Taip pat, atsakydami į klausimą apie legalių ir nelegalių šaltinių vartojimą skirtingose turinio kategorijose, 13–28 proc. vartotojų rinkosi variantą „sunku pasakyti“, todėl nelegalių šaltinių vartojimo lygis gali būti didesnis.
Pagal tyrimo metodiką vertinant veiksmų su nelegaliu turiniu priimtinumą, 48 proc. gyventojų laiko priimtinu bent vieną nelegalios prieigos prie internetinio turinio ar jo sklaidos būdą.
Dažniausios respondentų nurodomos nelegalaus turinio vartojimo priežastys yra susijusios su turinio kaina ir didesniu turinio prieinamumu nelegaliuose šaltiniuose.
Daugiau kaip pusė gyventojų yra girdėję apie nelegalų turinį viešojoje erdvėje arba savo socialinėje aplinkoje, šeštadalis 14–19 metų amžiaus jaunuolių pamena susidūrę su informacija apie nelegalų turinį savo mokymosi įstaigose.
Pasak ministerijos, šie rezultatai rodo, kad nelegalaus turinio vartojimo problemą aptaria tik dalis švietimo institucijų.
Vertinant nelegalaus turinio aptarimą asmeninėje aplinkoje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad keturi iš dešimties tėvų yra aptarę nelegalaus turinio klausimą su savo vaikais, o ketvirtadalis nežino, ar jų nepilnamečiai internetu besinaudojantys vaikai vartoja nelegalų turinį.
Pastebėta, kad elgesys su nelegaliu turiniu ir nuostatos šeimoje dažniausiai sutampa – jei nelegalų turinį vartoja tėvai, jį linkę rinktis ir jų vaikai, o tų vaikų, kurie nevartoja nelegalaus turinio, tėvai dažniau nepritaria tokio turinio vartojimui.
Remiantis apklausa, gyventojus prieš renkantis nelegalų turinį labiausiai paskatintų susimąstyti galimos neigiamos pasekmės – rizika nutekinti asmens duomenis, pakenkti kompiuteriui, gauti baudą.
Vertinant nelegalaus turinio vartojimo ir nuostatų kitimo prognozes, šiemet bendras piratavimo lygis Lietuvoje, lyginant su 2023 metais atlikto bandomojo tyrimo rezultatais, yra šiek tiek žemesnis, teigia ministerija.
Tyrimą Kultūros ministerijos užsakymu atliko įmonės „KOG institutas“ ir „Norstat LT“ 2024 metų liepos 3–rugpjūčio 4 dienomis. Apklausta 1198 gyventojų, iš jų 440 respondentų – 14–29 metų.
