-1.7 C
Panevėžys
Antradienis, 25 vasario, 2025

Keičiantis lietuvių laidojimo įpročiams, su artimaisiais atsisveikinti nebereikia

AutoriusJP, LNK
Fotorimvydas ančerevičius


Vos prieš keliolika metų lietuviai su mirusiais atsisveikinti galėjo tik tradiciniu būdu, kūną laidojant kapinėse. 2011 m. šalyje duris atvėrus pirmajam krematoriumui, atsirado galimybė rinktis. Ne tik atsisveikinimo būdą – mirusiųjų kremavimas suteikia galimybę išsaugoti dalelę žmogaus, kad atsisveikinimo visai nereikėtų.

Laidos „KK2“ žiūrovai turėjo progą iš arti susipažinti su kremavimu. Kalbėdami apie vis labiau įprastu tampantį procesą, „Lietuvos krematoriumo“ darbuotojai aiškino kiekvieną žingsnį.

„Atsidaro durys, atvažiuoja operatorius su specialiais ratukais. Karstas užkeliamas ant bėgių ir velionis pervežamas į kremavimo patalpą“, – pasakojo įstaigos administratorė.

Procedūrai karstas paruošiamas specialiai – nukarpomos visos metalinės konstrukcijos, rankenos, pagražinimai. Šeima turi galimybę dalyvauti ceremonijoje ir stebėti tiek, kaip karstas atiduodamas 900 laipsnių karščio liepsnai, tiek patį degimo procesą.

„Ne visi nori stebėti, kaip deginami palaikai, tačiau būna, kad tokį norą išreiškia užsienyje gyvenantys artimieji – yra galimybė viską matyti internetu, viskas filmuojama“, – laidai „KK2“ pasakojo „Lietuvos krematoriumo“ operatorius.

Speciali kremavimo įranga yra kūrenama gamtinėmis dujomis. Jokio specifinio kvapo nelieka – tai, ko prieš keliolika metų baiminosi krematoriumo kaimynystėje gyvenantys žmonės, tikrai nepasiteisino.

Kaip skelbiama oficialiame „Lietuvos krematoriumo“ tinklalapyje, praėjus maždaug valandai po kremavimo pradžios, organinės medžiagos pradeda virsti į neorganines.

Pasibaigus procesui, velionio palaikai yra išvalomi, kad neliktų jokių chirurginėmis priemonėmis į kūną patekusių medžiagų, pavyzdžiui, titano sąnarių.

Pelenai supilami į šeimos išsirinktą urną – jų yra nuo pačių paprasčiausių iki menininkų kurtų, įmantrių. Yra galimybė ir pelenus patalpinti į specialią urną su ten esančia medžio sėkla. Taip mirusysis simboliškai gimsta iš naujo – medžiu, krūmu ar gėle.

Kiekviena urna pažymima specialiu identifikaciniu numeriu.

„Pagal tai galima nustatyti, kas ir kada čia buvo kremuotas“, – „KK2“ eteryje aiškino įstaigos darbuotojas.

Anot „Lietuvos krematoriumo“ administratorės, vis daugiau lietuvių renkasi su artimaisiais iki galo neatsisveikinti. Populiarėja papuošalai, į kurios įpilama dalelė velionio pelenų.

„Artimieji tokius papuošalus nešioja ant kaklo, labai populiarios ir segės“, – pasakojo darbuotoja. Panašu, kad mylimuosius vis tiek norima laikyti kuo arčiau širdies. Tokios prabangos kaina – apie 250-270 eurų.

Praeitais metais „Lietuvos krematoriume“ buvo atsisveikinta su 8000 mirusiųjų – akivaizdu, paslauga populiarėja.

Prisiminęs senąsias lietuvių tradicijas menantį laidojimo būdą, krematoriumo darbuotojas primena, kad nesvarbu, ar tu didelis, ar turtingas, labai svarbus ar galingas, „visi telpa į mažą pelenų kapsulę“.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Lietuvoje rasti penkių mirusių žmonių kūnai, vienas iš jų – nepilnametis

JP Redakcija

Namuose Panevėžyje rastas vyro kūnas

JP Redakcija

Mirė ilgametis LRT žurnalistas, Pasvalio garbės pilietis A. Šimkūnas

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads