Vyriausybė pritarė, kad Kauno centrinio pašto rūmai būtų įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą.
Kaip teigia pasiūlymą rengusi Kultūros ministerija, tai reiškia, kad šis kultūros paminklas įgyja nacionalinio reikšmingumo lygmens apsaugą.
Kultūros ministras Simonas Kairys teigia, kad tai yra „dar vienas reikšmingas žingsnis dėliojant Kauno centrinio pašto rūmų ateities scenarijų“.
„Nacionalinio reikšmingumo lygmens apsauga padės užtikrinti rūmų išsaugojimą ir prieinamumą visuomenei. Tiek savo architektūros sprendiniais, tiek ir istorija unikalus pastatas yra vertybė ne tik Kauno, bet ir visos šalies kontekste, todėl jį būtina įtraukti į Valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą“, – sakė ministras.
Architekto Felikso Vizbaro projektuotas, 1932 metais atidarytas Kauno centrinis paštas yra vienas svarbiausių tarpukario laikotarpio valstybės reprezentacinių statinių. Ministerija pažymi, kad tai yra išskirtinės istorinės ir kultūrinės vertės kultūros paveldo objektas, reprezentuojantis Kauno modernizmo architektūrą, kurios išskirtinė visuotinė vertė pagrįsta nominacinėje UNESCO byloje „Modernusis Kaunas: Optimizmo architektūra, 1919–1939 m.“.
Šiuo metu Kauno centrinio pašto rūmus nuosavybės teise valdo „Lietuvos paštas“.
Kultūros ministerija ketina išpirkti Kauno ir Klaipėdos paštų pastatus iš valstybės valdomos bendrovės ir toliau sieks juos pritaikyti visuomenės poreikiams. Tam kitų metų biudžete suplanuota 4,5 mln. eurų, iš jų 3,5 mln. eurų numatyta bendrovei už pastatų perėmimą, dar apie 1 mln. eurų būtų skirta minimaliam pastatų sutvarkymui ir išlaikymui.
Vyriausybės pavedimu, šią vasarą parengtos dvi galimybių studijos Kauno ir Klaipėdos paštų pastatų tolesnei veiklai, jas kartu su ministerija rengė viešoji įstaiga „Idėjos miestui“.
Kauno pašte pasiūlyta steigti valstybės valdomą architektūros centrą, čia galėtų atsirasti muziejų, renginių, rezidencijų ar kitos erdvės. Pagal tris scenarijus, pastatas galėtų būti iš dalies ar visiškai pritaikytas visuomeninei paskirčiai.
Pagal pirmąjį scenarijų, viešajai paskirčiai būtų skirtas ketvirtadalis erdvių, likusios patalpos galėtų panaudotos komerciškai – atsirastų biurai, bendradarbystės erdvės, ekspozicijos. Pagal antrąjį scenarijų, daugiau nei pusė patalpų būtų viešosios paskirties: čia taip pat būtų įrengiamos erdvės ekspozicijoms, atsirastų biblioteka ir dirbtuvės, viešbutis, restoranas ir konferencijų salė.
Trečiuoju scenarijumi viešajai paskirčiai siūloma skirti beveik visą pastatą, o čia įrengti kūrybinius biurus, rezidencijas menininkams, dirbtuves ir kitas erdves. Vienintelė komercinę funkciją atliekanti erdvė būtų kavinė.
Anksčiau Lietuvos paštas buvo nusprendęs parduoti tris pastatus Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau dalis politikų, taip pat paveldosaugininkai pasisakė už jų išsaugojimą visuomenės reikmėms.
