Šią vasarą daugelio atostogų maršrutai driekiasi Lietuvos teritorijoje. Rodos, mūsų šalis – nedidelis kraštas, tačiau keliauti ir pasiklysti čia nesunku. Draudimo bendrovės „If“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa parodė, kad 60 proc. vairuotojų naudojasi navigacijos programėlėmis, kai vyksta į kitus šalies miestus ar vietoves, ir net 39 proc. jas naudoja savo gyvenamajame mieste.
Dažniausiai naudojasi sostinėje gyventojai
Įvairių navigacijos programėlių pasiūla yra išties nemaža, tad daugelis vairuotojų be jų jau neįsivaizduoja savo kelionių. Minėtas tyrimas atskleidė, kad dešimtadalis vairuotojų navigacijos programėles važiuodami Lietuvoje pasitelkia kiekvieną dieną. Dažniausiai jomis kasdien naudojasi Vilniaus gyventojai (18 proc.).
Navigacijos programėlės populiarios tarp visų amžiaus grupių vairuotojų. Daugiausia savo mieste jomis naudojasi 18–24 metų vairuotojai (53 proc.). Tokius rezultatus galima sieti su tuo, kad šio amžiaus vairuotojai mokosi ar neseniai įgijo teisę vairuoti ir su vietovėmis pažindinasi naudodami navigacijos programėles. Apskritai tik 7 proc. vairuojančių šios grupės atstovų teigė nesinaudojantys tokiomis programėlėmis.
„Tokios populiarios programėlės, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, ne tik tiksliai parodo važiavimo kryptis, bet ir suteikia informaciją apie spūstis – tai didelis palengvinimas ir galimybė norimą tašką pasiekti greičiau, taip pat saugiau. Kaip rodo statistika, spūstyse yra didesnė tikimybė patekti į eismo įvykį“, – sako Guoda Jasaitė, „If“ transporto žalų grupės vadovė.
G. Jasaitė pabrėžia ir tai, kad vyrai ir moterys labai panašiai pamėgę navigacijos programėles. Įvairiomis aplinkybėmis jomis naudojasi 86 proc. vyrų ir 82 proc. moterų.
Saugumas – svarbiausia
Ir nors daugelis sutiks, kad navigacijos programėlės padeda vairuojant, jomis naudojantis kelyje svarbiausia nepamiršti saugumo. Geriausia turėti specialų telefono laikiklį arba naudotis navigacijos prietaisu ant priekinio stiklo. Rinkoje galima rasti HUD ( Heads-up display) įrangos, kuri visą svarbią telefono informaciją leidžia atvaizduoti ant priekinio automobilio stiklo vairuotojui prieš akis. Toks sprendimas neblaškys vairuojant ir padės išvengti avarinių situacijų, kai vairuotojai bando pakelti nukritusį telefoną ar užsižiūri į navigacijos programėlę ant keleivio sėdynės padėtame telefone.
„Telefonas kelionėje yra paranku ir patogu, tačiau dar nemažai vairuotojų jį naudoja ne tik kelionės tikslui nustatyti. Kitas neseniai mūsų atliktas reprezentatyvus gyventojų tyrimas atskleidė, kad mobiliuoju telefonu automobilyje naudojasi 65 proc. Lietuvos gyventojų. Dauguma jų išmanųjį telefoną pasitelkia navigacijai, skambinimui ar muzikos klausimui, tačiau 10 proc. vairuotojų naršo internete ir rašo tekstinius pranešimus“, – sako „If“ transporto žalų grupės vadovė.
Pasak G. Jasaitės, vairuojant net kelios sekundės žvilgsnio į telefoną gali virsti keliomis dešimtimis nuvažiuotų metrų iš esmės nematant, kas vyksta aplink automobilį. „Ar nustatome kryptį navigacijos programėlėje, ar ieškome norimos dainos – tai darykime saugiai, automobiliui stovint“, – pataria „If“ atstovė.