Kas šeštas vaikas Lietuvoje gyvena ties skurdo riba, skurdo riziką patiria net 17 proc. vaikų iki 18 metų. Lyginant su 2022 m., absoliutaus skurdo lygis 2023 m. tarp vaikų iki 18 m. didėjo labiausiai – nuo 2,6 proc., iki 6,7 proc. „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius sako, jog organizacijos skyriuose visoje Lietuvoje kasdien apsilanko dešimtys skurstančių šeimų.
„Ateina daugybė šeimų su vaikais, įvairiausio amžiaus. Kartais visai mažiukais, dar vežimėliuose, kartais jau su paaugliais, kurie atlydi savo mamas tam, kad galėtų padėti joms parsinešti namo maistą. Pastebime, kad vyresnieji vaikai patys dažnai dalyvauja maisto pasirinkime, pataria ką geriau pasiimti, kartais net receptą vieno ar kito patiekalo greitai pasako. Esame susidūrę ir su itin širdį palietusiomis istorijomis, kai vietoj savanorio pasiūlyto šokolado, kurių turime ne visada, vaikai atsako, kad geriau ims bulvių ar morkų. Smagu, kai tokie vaikų pasirinkimai yra susiję galvojant apie sveikesnę mitybą, deja, tačiau mūsų atiduotuvių lankytojai dažniau priversti galvoti kokio maisto užteks ilgesniam laikui ar kuris valgis yra sotesnis. Ne visada pavyksta, tačiau vis tiek kasdien dedame visas įmanomas pastangas, kad mūsų skyriuose, sandėliuose, atiduotuvėse būtų kuo įvairesnio maisto, iš kurio būtų galima sudaryti maksimaliai pilnavertišką krepšelį. Stokojančios šeimos jau ir taip turi daugybę įvairiausių problemų, labai nesinori, kad maistas taptų dar vienu iš patiriamų sunkumų ar prastos savijautos priežasčių“, – sako S. Gurevičius.
Nepilnavertė vaikų mityba – sveikatos problemų priežastis
Šeimose, kuriose dėl mažų pajamų sudėtinga užtikrinti pilnavertę vaikų mitybą, dažnai atsiranda ir kitų bėdų. Vaikų ligų gydytoja Ignė Kairienė pasakoja, kokių sveikatos problemų tai gali sukelti: „Jei dėl nepilnavertės mitybos vaikas kurių nors maisto medžiagų negauna arba gauna nepakankamai, kenčia visas organizmas – sutrikdomas normalus vaiko augimas bei fiziologiniai procesai. Gali vystytis mikroelementų, vitaminų trūkumas, šie pokyčiai lemia ir mažakraujystės vystymąsi, psichomotorinės raidos lėtėjimą, dažnesnes ligas, dėl baltymų stokos trinka augimas, krenta kūno svoris“, – sako I. Kairienė.
Vaikų gydytoja pabrėžia, jog rimtesniais atvejais vaikystėje patirta nepilnavertė mityba atsiliepia ir suaugus – jei mityba buvo itin skurdi, sukėlusi mažakraujystę, neurologinius sutrikimus, lėtines ligas, tuomet padariniai tikrai gali likti ir vėlesniame amžiuje ar net iki gyvenimo galo.
Iš užburto skurdo rato išlipa ne kiekvienas
Kauno technologijos universiteto mokslininkė, psichologė dr. Rasa Erentaitė atskleidžia ir kitokias patirto skurdo pasėkmes. „Tęstiniai tyrimai aiškiai parodė, kad nepritekliai, skurdas yra tarsi užburtas ratas, iš kurio ištrūkti sunku net ir vakarų šalyse, kurios laikomos lygių ir atvirų galimybių visuomenėmis. Asmenys iš nepriteklių aplinkos suaugę pasiekia žemesnį išsilavinimą ir gauna mažesnes pajamas nei jų bendraamžiai. Prastesni rezultatai tokioje srityje kaip išsilavinimas, o taip pat mažesnis socialinis, kultūrinis kapitalas tampa kliūtimi siekti karjeros, aukštesnių pajamų, geresnės socialinės padėties, tad laikui bėgant stebime atsikartojantį nepriteklių ratą.“
Dr. R. Erentaitė akcentuoja, kad net tais atvejais, kai pavyksta iš šio rato ištrūkti, ankstyva skurdo patirtis vis tiek veikia, tik šiuo atveju jau ne per pajamas ar socialinę padėtį, o per sveikatą. „Pastebėta, kad ankstyvos skurdo patirties turintys, bet prestižinį išsilavinimą, visuomenėje vertinamą karjerą ir aukštas pajamas gaunantys asmenys turi tam tikrų fiziologinių požymių, indikuojančių aukštesnį stresą nei palyginamosiose grupėse. Tad manoma, jog ryškus socialinis mobilumas vis dėlto turi savo psichologinę, sveikatos kainą, nes tam, kad ištrūktų iš nepriteklių rato asmuo dažniausiai turi įdėti nežmoniškai daug pastangų, alinančio darbo, kartais ir atitolti nuo savo šeimos, socialinės aplinkos, pomėgių, o tai sumažina tuos išteklius, kurie gali padėti susidoroti su kasdieniais iššūkiais“, – pasakoja mokslininkė.
Kasdien stokojantiems padedančio labdaros ir paramos fondo „Maisto banko“ vadovas neslepia, kad iš paramos atsiimti atėjusių žmonių vis dar girdi, jog patys ar jų vaikai sulaukia kandžių replikų dėl sunkių gyvenimo sąlygų. „Mes ir patys dažnai iš visuomenės girdime, jog paramos maistu atėję atsiimti žmonės yra tinginiai, patys to nusipelnė, tačiau realybė visai kitokia – dažniausiai tai žmonės, kurie net ir dirbant niekaip negali išsikapstyti iš skurdo, turi įvairių fizinių ir psichologinių problemų, kurios dar labiau apsunkina situaciją. Tarp „Maisto banke“ besilankančių sunkiai besiverčiančių šeimų pabendravus paaiškėja, jog dažnai tėvai ir patys yra augę skurdžiai, tad iš užburto skurdo rato išlipti sudėtinga, tačiau įmanoma. Ir gražiausia tai, jog šeimos, kurioms kažkada yra prireikę „Maisto banko“ ar kitos nevyriausybinės organizacijos pagalbos, dabar pačios noriai dalinasi tuo ką turi – savanoriauja, aukoja maisto ar lėšų. Tai ir yra gražiausia gebėjimo padėti dalis – gerumas visada sugrįžta“, – džiaugiasi S. Gurevičius.
„Maisto banko“ parama maistu šiuo metu pasiekia 232 tūkstančius skurstančių žmonių Lietuvoje, didelę dalį jų sudaro vienišos mamos ar tėvai su mažais vaikais, daugiavaikės šeimos, taip pat vaikų dienos centrai, vaikus globojančios šeimynos. Paremti „Maisto banko“ veiklą ir prisidėti prie nepritekliuje gyvenančių vaikų gerovės galima skambinant trumpaisiais numeriais 1343 (auka 5 eurai) ir 1413 (auka 10 eurų). Telekomunikacijų bendrovės atsisakė visų su paslauga susijusių mokesčių, todėl kiekvienas euras keliauja tiesiai kovai su skurdu ir maisto švaistymu.
