Panašu, kad Lietuvoje sunku būti saugiam, nesvarbu, kokias pareigas užimtum. Štai Panevėžio meras R. M. Račkauskas suimamas dviems paroms, uždaromas į daboklę, o po to trims mėnesiams nušalinamas nuo pareigų. Jam uždraudžiama įžengti į savivaldybės pastatą bei komentuoti iškeltą bylą. Jokių komentarų nėra ir iš STT.
Trumpai sakant, kelis mėnesius, palikus visuomenę be informacijos, prisidengus įstatymo nuostata neviešinti informacijos apie atliekamą tyrimą, griaunama vieno didžiausių Lietuvos miestų aukščiausio renkamo pareigūno reputacija. Niekas neaiškina, kas įvyko – gal prekyba poveikiu, gal kyšininkavimas, gal dar kas nors. O jeigu nieko? Kas tada atsakys? Juk purvas prilimpa prie žmogaus ir sunku jį nusiplauti, net jei esi nekaltas.
Nušalinimas nuo pareigų jau yra bausmė. Bausmė, paskelbta vadovaujantis vien nepatvirtintais įtarimais bei visuomenei nežinomais kaltinimais. Europos viduryje, ES narėje Lietuvoje galioja nekaltumo prezumpcija? Formaliai – taip, bet šiuo atveju – tikrai ne.
Beje, STT veiksmai yra tiesioginis dalyvavimas politikoje. Juk Panevėžio mero sulaikymas įvykdytas kaip tik neužilgo po to, kai vienas iš judėjimo „Kartu“ vadovų P. Urbšys susipyko su savo paties įkurtu judėjimu bei Panevėžio miesto meru R. Račkausku. Kai jo įtaka Seime ištirpo, P. Urbšys paskelbė, kad dalyvaus artėjančiuose Panevėžio mero rinkimuose, ir nesvarbu, kad antrajai kadencijai ketina kandidatuoti jo kolega R. Račkauskas. Didžioji dalis judėjimo „Kartu“ narių bei jam priklausančių politikų, miesto tarybos narių lieka su R. Račkausku.
Panevėžiečiai aptarinėja ne tik P. Urbšio viražus, bet ir Panevėžio konservatorių skyriaus elgesį bei tikruosius tikslus šioje istorijoje. Visiems aišku, kad ne dėl I. Grigienės kandidatūros, ne dėl šios smulkios verslininkės ambicijos tapti mere veikiama taip aktyviai: piketai, nupirkti reklaminiai stendai, raginimai merui atsistatydinti nedelsiant neva miesto labui. Verslininkė – tik įrankis kitų tikslams pasiekti.
Rinkimuose dalyvaus ir socialdemokratai, kitos partijos. Visoms partijoms nepalankiausias – R. Račkauskas, kurio populiarumas yra nemažas ir kuris, tikėtina, galėjo nesunkiai laimėti rinkimus. Nors ir paaiškės, kad yra nekaltas, dabartinėje situacijoje R. Račkauskui tapti meru bus žymiai sunkiau.
Beje, buvęs konservatorių meras V. Satkevičius praėjusioje kadencijoje taip pat buvo tapęs įtariamuoju, o šiuo metu jau yra teisiamasis. V. Satkevičius, būtina priminti, neatsistatydino iš mero pareigų, o dabar būtent konservatoriai garsiausiai šaukia, kad R. Račkauskas turi atsistatydinti.
Tokia realybė Panevėžyje. Tačiau ji tik kartoja tai, kas vyksta Vilniuje ir tampa įprasta praktika Lietuvoje. Pirmiausia – tai tikslingai kuriama baimės atmosfera. Seime LVŽS iniciatyva kuriamos komisijos anksčiau dirbusių politikų bei politinių partijų veiklai tirti. Žiniasklaidai nutekinama operatyvininkų surinkta medžiaga apie politikų pokalbius su verslo atstovais. Seimo daugumos norui kurti komisijas ir tirti beveik visas tradicines politines partijas pabaigos kol kas nematyti. R. Karbauskis labai nori ištirti konservatorių vyriausybės, kuriai vadovavo A. Kubilius, veiklą.
Žadama tirti ir socialdemokrato A. Butkevičiaus vyriausybės darbą bei net kai kuriuos Prezidentės D. Grybauskaitės darbo aspektus. Ir A. Kubiliaus, ir A. Butkevičiaus vyriausybių darbas – jau praeityje. Už klaidas praeityje politikai turi politinę atsakomybę ir baudžiami nerenkant jų į Seimą. Vadovaujantis ta pačia strategija, gal ištirkime ir A. Šleževičiaus ar A. Brazausko nuveiktus darbus?
Taip galima nueiti iki visiško absurdo, bet R. Karbauskis nėra kvailas. Viskas yra paprasčiau: siekiama nukreipti dėmesį nuo „Agrokoncerno“ veiklos bei stambiųjų žemvaldžių, perėmusių į savo rankas didelę dalį Lietuvos žemės, veiklos. Šie – neliečiamieji, komisijos jiems tirti tikrai nebus kuriamos. Tačiau politines jėgas, galinčias sudaryti konkurenciją valstiečiams būsimuose rinkimuose, yra ir bus bandoma sunaikinti.
Kaip Vilniuje, taip ir provincijoje. Panevėžio įvykiai tai dar kartą įrodo. Tik toks skirtumas, kad savivaldybių merams uždaryti į belangę nereikia jokių ilgų teisinių procedūrų, bent jau tarybos sudarytos tyrimo komisijos ir jos išvadų, jokios neliečiamybės jie neturi, nors ir yra renkami visuotinuose, tiesioginiuose, laisvuose, slaptuose ir lygiuose rinkimuose.
O ir bendrai – Lietuvoje girdime apie daug STT pradėtų ir nebaigtų tyrimų. Norėtųsi, kad ši tarnyba, prieš kišdama žmones į areštines bei atlikdama kitus juos kompromituojančius veiksmus, bent jau turėtų pakankamai rimtų įrodymų apie nusikalstamą veiklą. Šiuo metu daugelio politikų ar verslo žmonių reputacijos sugadintos arba pakabintos ant plauko. Apie STT virtuvę daug galėtų papasakoti buvęs Panevėžio STT darbuotojas, dabartinis Seimo narys P. Urbšys.
Na, o Panevėžio merui R. Račkauskui teks mažiausiai tris mėnesius pabūti kaltu be teismo ir nuosprendžio. Galima spėti, kad iki teismo praeis daug daugiau laiko nei trys mėnesiai. Jei teismas iš viso įvyks. Kai tikslas – ne teisingumas, o artimiausi rinkimai, visaip gali nutikti. Tokia ta dabartinė Lietuva, kurioje eilinis pilietis tikriausiai jaučiasi dar mažiau saugus nei politikai ar turtingi verslininkai.
Žinoma, būtų teisingiau, jei valstybės tarnybų darbuotojai, inicijavę viešus suėmimus bei tyrimus, nepasitvirtinus įtarimams, patys atsakytų už savo veiksmus, būtų teisiami. Valstybės institucijų, jų darbuotojų padaryta žala piliečio orumui, jei norite – geram vardui, reputacijai, taip pat traktuotina kaip nusikaltimas. Tokia galiojanti teisinė nuostata tikrai sumažintų uolumą vykdyti politikų užsakymus, kurie tikrai nėra Lietuvos valstybės interesas.
♦
JP už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė.