Rusijai ketvirtadienį pradėjus karinius veiksmus prieš Ukrainą, panevėžiečiai šluoja ne tik maisto prekes parduotuvėse, bet ir nusidriekė eilės prie bankomatų – gyventojai tuština savo sąskaitas ir išsigrynina pinigus.
Gyventojus perspėjo ir pateikė rekomendacijas
Tai daroma ir todėl, kad Lietuvos bankas informavo, jog šalyje iš bankomatų kai kur išimama gerokai daugiau grynųjų pinigų. Centrinis bankas ragina gyventojus likti ramiems ir supratingiems, pasikliauti tik patikimais informacijos šaltiniais.
Maisto produktus žmonės perka, nes Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) pataria, kad siekiant pasirengti ekstremalioms situacijoms, gyventojams turėti maisto, vandens ir kitų būtinų priemonių bent trims paroms, sutarti susitikimo su artimaisiais vietą.
Perka daugiau produktų
Panevėžio didžiuosiuose prekybos centruose nusidriekė eilės, o panevėžiečiai šluoja įvairias maisto prekes: kruopas, makaronus, šaldytą mėsą, dešras, cukrų, druską.
Pagyvenusi panevėžietė Renata į prekybos vežimėlį krovė šaldytą mėsą.
„Perku mėsą ir ją užšaldysiu. Dar pirksiu įvairių kruopų, konservų ir kitokių ilgai negendančių produktų. Niekas nežino, kaip gali pasibaigti prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą. Be to, ir mūsų valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį. Esu pagyvenusi ir gimiau pokaryje. Pamenu tėvų pasakojimus apie karą – jie tai pat kaupė maisto produktus“, – aiškino moteris, o, pasiteiravus, ar baiminasi, atsakė, kad taip.
Išaugę klientų srautai
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pasakojo, kad vakar parduotuvėse buvo fiksuojamas išaugęs klientų srautas.
„Srautas vakar didėjo 10 proc., o pirkinių krepšelio dydis taip pat buvo 10 proc. didesnis“, – sakė ji.
Kad ketvirtadienį gyventojų prekybos tinkle pirkėjų buvo daugiau nei įprastai, teigė ir „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Vasario 24 dieną, antroje dienos pusėje, pradėjome matyti augančius pirkėjų srautus. Palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, vakar mūsų tinkle jie buvo apie 9 proc. didesni. Populiariausiomis prekėmis tapo įvairios kruopos, konservai, didelės talpos vandens buteliai. Suprantame, kad tai – žmogiška reakcija į įvykius Ukrainoje ir ji gali tęstis dar kelias dienas. Po keleto dienų intensyvesnio apsipirkimo, vėliau žmonės kurį laiką perka mažiau“, – sakė atstovė.
Tiesa, ji aiškino, kad prekybos tinklas šiuo metu turi pavienių signalų, jog gamintojai gali susidurti su kai kurių maistinių žaliavų trūkumų, dėl ko tam tikrą laiką parduotuvėse gali nebūti kai kurių prekių ženklų.
Aplėkė daug bankomatų
Kad išaugo grynųjų pinigų paklausą, įsitikino ir naujienų portalo JP žurnalistė. Prie bankomato sutikta panevėžietė, nenorėjusi prisistatyti, puolė klausinėti, ar jame yra pinigų.
„Apvažiavau beveik visus bankomatus ir juose nebuvo grynųjų pinigų. Gal pavyks šiame bankomate išsigryninti pinigus“, – išgirdusi atsakymą, kad žurnalistei pavyko išsiimti 20 eurų, moteriškė daugiau nebekalbėjo ir pradėjo pinigų gryninimo procedūrą.
Ramino – pinigų nepritruks
Panevėžio kredito unijos administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas Kazimieras Antanynas naujienų portalui JP patvirtinto, kad ir unijos kasose išaugo grynųjų pinigų paklausa.
„Panevėžio rajono žmonės elgiasi, kaip ir visos Lietuvos gyventojai. Be to, karas ne kiekvieną dieną prasideda. Jaučiame didesnį pinigų judėjimą – daugiau pinigų išsigryninamą Kredito unijos kasose. Tačiau galiu nuraminti – pinigų nepritruksime, nes jų yra. Lietuva priklauso Europos Sąjungai ir, jeigu pritrūks pinigų, Centrinis bankas jų atsiveš iš Europos. Kviečiu žmones elgtis protingai ir nekelti šaršalo. Jeigu kils problema – pinigų pritruks, ją tuojau pat išspręsime“, – ramino K. Antanynas.
Grynųjų užteks
Lietuvoje suaktyvėjus grynųjų pinigų išėmimui iš bankomatų, premjerė Ingrida Šimonytė taip pat ragina šalies gyventojus nesijaudinti ir „nepervertinti būtinybės“ apsirūpinti grynaisiais. Ministrė pirmininkė sako, kad bankomatuose grynųjų nepritrūks, nebent tik laikinai.
Šiandien I. Šimonytė teigė, kad pastebėtas žmonių suaktyvėjimas pasiimant grynuosius pinigus.
„Esame pastebėję šiokį tokį suaktyvėjimą žmonių pasiimant grynuosius pinigus iš bankomatų. Tokia reakcija yra žmogiška, čia kiekvieno žmogaus apsisprendimas, kiek jis nori turėti kišenėje ar namuose grynųjų pinigų, bet vis dėlto reikėtų, matyt, nepervertinti būtinybės tai daryti ir tai daryti dabar“, – sakė premjerė ir ragino nesijaudinti, nes pinigų išsigryninimo problemą aptarusi su Lietuvos banko valdybos pirmininku.
Ugniagesių rekomendacijos
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) patarė, siekiant pasirengti ekstremalioms situacijoms, gyventojams turėti maisto, vandens ir kitų būtinų priemonių bent trims paroms, sutarti susitikimo su artimaisiais vietą.
Departamentas rekomenduoja gyventojams turėti negendančio, greitai paruošiamo maisto atsargų: mėsos, daržovių ar vaisių konservų, sriubų, kruopų, druskos, cukraus, vytintų ar džiovintų maisto produktų, riešutų.
Primenama, kad vienam gyventojui per parą reikėtų bent 2-4 litrų vandens, iš viso asmeniui – iki 12 litrų.
Taip pat rekomenduojama turėti pasus ar asmens tapatybės korteles, galbūt ir kitus dokumentus (pvz. gimimo, santuokos liudijimus, vairuotojo pažymėjimą), pasidaryti jų kopijas. Dokumentus rekomenduojama laikyti maišelyje ar kitoje vietoje, kur jie nesušlaptų.
Tarp būtinų atsargų, PAGD teigimu, taip pat turėtų būti žiebtuvėlis ar degtukai, žvakės, rekomenduojama turėti mobilųjį telefoną, pasirūpinti nešiojamu krovikliu, taip pat didesnę kuprinę, į kurią būtų galima sudėti visus minėtus daiktus.
