Išgirdus žodį Kalėdos pasijuntame tarsi pasakoje ir iškart laukiame stebuklo. Juk ne veltui sakoma, kad Kalėdų laikotarpis yra stebuklų metas, kada kiekvienas – ir suaugusieji, ir mažyliai – laukia to stebuklo.
Kita vertus, mes patys esame stebuklas – gyvename čia ir dabar, bet vis tiek tikimės to stebuklo sulaukti.
Kalbamės su kunigu, pedagogu, žurnalistu, lakūnu, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionu Virginijumi Veilentu ir klausiame, kokie mes turime būti, kad Kalėdas pajustume savyje, jas suprastume ir kad Kalėdos būtų gerumo šventė.
– Kuo ypatingos Kalėdos mums ir kaip turėtume jas sutikti ir pasitikti?
– Kasmet švenčiame Kalėdas ir tenka pastebėti, kad tos šventės vis kitokios. Žmonės keičiasi, keičiasi visuomenė, bet vis ir toliau tas šventes švenčiame. Tuomet ir atsiranda nauji papročiai, tradicijos. Nebūtinai jos visos geresnės yra. Stebint pasaulį matome, kad ryškėja tendencija, jog Kalėdas norime paversti sekuliarine – pasikartojančia švente. Bandome eliminuoti net gi religinį elementą. Tačiau tuomet tai būtų ne tikros Kalėdos – apiplėštos Kalėdos.
– Tai kaip turėtų būti, kad tos Kalėdos nebūtų apiplėštos?
– Mūsų tikslas, ne tik žmonės auklėti ir šviesti. Privalome rasti pusiausvyrą ir suderinti dvasinį ir pasaulietinį Kalėdų elementą. Pačios Kalėdos, jei nebūtų linksmos – nebūtų Kalėdos. Tačiau tose linksmybėse ir dovanų gausybėse būtina surasti ir dvasinį švenčių elementą. Juolab, kad Kalėdų pirmoji prasmė – Dievas ateina į žmonių tarpą ir gyvena kartu su žmonėmis. Šis elementas leidžia paversti linksmą Kalėdų šventę dvasinga švente – prisiliečiame prie dvasiško absoliuto atėjusio į mūsų tarpą. Tai yra gerai, nes Dievas nori, kad žmogus būtų linksmas, mokėtų džiaugtis. Juk ta šventė tai ir neša, bet šventiniame šurmulyje nepamirškime dvasinio elemento.
TAIP PAT SKAITYKITE: Kalėdų švenčių šv. Mišių ir renginių tvarka Panevėžio vyskupijos parapijose
– Kaip atrasti tą pusiausvyrą ir nepamesti dvasinio elemento?
– Labai paprastai ir be jokių filosofinių elementų bei išvedžiojimų. Kiekvienas turėtume Kalėdų šventėse rasti laiko užeiti į bažnyčią ir stabtelėti prie prakartėles, kur ėdžiose guli kūdikėlis Jėzus ir paklausti, ar šis vaizdelis, ką nors reiškia? Tai nėra vien tik butaforija. Tai giliausia reikšmė, nes Dievui ne tas pats kaip jūs gyvenate? Kalėdos ir reiškia, kad Dievas ateina į mūsų tarpą. Dievas ir yra tas dvasinis elementas, kuris turi padėti atrasti tą pusiausvyrą.
– Šventinis stalas taip pat padeda atrasti pusiausvyrą?
– Visi papročiai veda į tą patį dvasinį pasaulį. Šventė turi turėti prasmę. Juk vien skaniai pavalgyti ir daug pavalgyti nėra svarbu. Dabar žmonės tam turi lėšų, priemonių, bet tas lengvas priėjimas prie materialinių vertybių apsunkina priėjimą prie dvasinių dalykų. Svarbu, kad to nebūtų ir būtina išlaikyti tą pusiausvyrą.
– Tai kodėl žmonės skaičiuoja ant Kūčių stalo patiekalus, gamina juos? Tai kur ta dvasinė prasmė?
– Senos tradicijos visada turėjo prasmę ir reikšmę. Dvylika patiekalų – nesunku paaiškinti. Tai 12 apaštalų. Biblijoje sutinkame daug lemtingų skaičių – 7, 12 ir kitus. Tie skaičiai nuolat kartojosi. Dvylika ir reiškia – buvo 12 apaštalų, o mes ant Kūčių stalo dedame tiek pat patiekalų. Tarsi 12 apaštalų – Jėzaus mokinių – susėda kartu su mumis už Kūčių stalo. Taip pagerbiame apaštalus ir save. Laikomės to paprasto mokslo, kurį norime perduoti ateinančioms kartoms.
– Kalėdų išvakarėse aukojamos šv. Mišios ir jos turi pavadinimą – Piemenėlių. Kokia jų reikšmė?
– Tos šv. Mišios – centrinės. Jos yra svarbiausios. Tačiau nuo sovietmečio išliko pačiomis svarbiausiomis Kalėdų ryto Mišios. Buvo toks draudimo laikotarpis. Per dabartinius Lietuvos nepriklausomybės metus, mumyse dar neprigijo Piemenėlių Mišios, bet žmonės jau pradeda aktyviai dalyvauti naktinėse Piemenėlių Mišiose.
– Kokia jų prasmė?
– Pagal Evangeliją tą naktį, kai piemenys sergėjo bandą, jiems pasirodė angelas ir pasakė, kad gimė pasaulio gelbėtojas Jėzus. Tai tos Mišios ir vadinamos – Piemenėlių. Tuomet skaitoma Evangelija, kad paprasti žmonės gavo tą žinią – gimė pasaulio gelbėtojas Jėzus. Piemenėlių Mišios ir yra svarbiausios Kalėdų šventėje.
– Koks Kalėdų rytas turėtų būti? Ką jūs palinkėtumėt?
– Po visų pasvarstymų nieko kito negalėčiau palinkėti – linksmų, šventų Kalėdų. Toks derinys ir būtų, kad žmonės besilinksmindami nepamirštų dvasinio Kalėdų dėmenio.
[quote_box_center] Istorija
Kūčių vakarą bažnyčiose vyksta vidurnakčio mišios, namuose švenčiama artimųjų rate.
Krikščionims Kalėdos – Kristaus gimimo paminėjimas. Iki Kristaus gimimo, nuo 4 tūkst. m. pr. Kr. kasmet gruodžio viduryje – sausio pradžioje buvo švenčiamos viduržemio šventės, kurių metu aikštės puošiamos
Europoje, paplitus krikščionybei, senosios tradicijos susipynė su naujomis, Kalėdas imta minėti kaip Jėzaus gimimo šventę. Katalikiškos Kalėdos švenčiamos gruodžio 25 dieną. Šiuolaikiniame pasaulyje Kalėdos tapo ekonomiškai itin svarbia švente, susieta su dovanų pirkimu ir dovanojimu, Kalėdų Seneliu.
Kristaus gimimo istorija daugiausia remiasi Mato ir Luko evangelijomis. Pagal šias evangelijas Kristų pagimdė mergelė Marija Beatliejuje, kur ji su savo vyru Juozapu buvo laikinai apsistoję. Pasekėjų manymu, Kristaus gimimas – tai išsipildžiusios judaizmo pranašystės apie mesiją (pranašą).
Ankstyvieji krikščionys švęsdavo vėlesnę Trijų Karalių dieną, o gimimo datą pradėta nustatinėti tik po kelių šimtmečių. Dabar laikoma, kad Jėzus gimė gruodžio 25 dieną, nors dėl tikslios gimimo datos nėra vieningos nuomonės. [/quote_box_center]