Nuo karo Ukrainoje pradžios Panevėžio miestas ir rajonas tapo prieglobsčiu tūkstančiams ukrainiečių, ieškančių saugumo ir ramybės. Šiandien, praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo konflikto pradžios, ukrainiečių bendruomenė mieste ir rajone vis dar auga ir stiprėja. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip jiems sekasi įsitvirtinti naujoje vietoje, kokios paramos jie sulaukia ir kaip prisideda prie kultūrinio gyvenimo.
Daugiausia mokosi Upytėje
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Sigitos Jasiūnienės duomenimis, rajono mokyklose ir darželiuose šiuo metu ugdosi 86 vaikai iš Ukrainos. Paliūniškio pagrindinėje mokykla mokosi 8 ukrainiečiai, Krekenavos Mykolo Antanaičio gimnazijoje – 5 ukrainiečiai, Ramygalos gimnazijoje – 4, po 2 mokosi ir ugdosi Krekenavos lopšelyje-darželyje „Sigutė“, Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“, Pažagienių mokykloje-darželyje, po vieną – Paįstrio Juozo Zikaro ir Raguvos gimnazijose bei Dembavos progimnazijoje.
O daugiausia, net 60 mokinių, lanko Upytės Antano Belazaro pagrindinę mokyklą. Čia mokiniai mokosi nuo pirmos iki dešimtos klasės, kiekvienoje klasėje yra po keletą mokinių. „Dauguma jų mokosi jau antrus metus ir supranta, kai kurie jau ir kalba lietuviškai“, – džiaugėsi Upytės Antano Belazaro pagrindinės mokyklos direktorė Jurgita Zalatorienė.
Sėkminga integracija
Anot mokyklos vadovės, ukrainiečių integracija vyksta sklandžiai, dauguma mokinių sėkmingai įsitraukia į ugdymo procesą, stengiasi mokytis. Kaip lietuvių mokinių, taip ir mokinių iš Ukrainos yra su specialiaisiais ugdymosi poreikiais. Mokykloje dirba pagalbos mokiniui komanda – socialinis pedagogas, psichologas, logopedas, specialusis pedagogas ir, esant poreikiui, teikia pagalbą mokiniams. Ukrainiečiai mokiniai dalyvauja nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir visi kiti mokiniai. Tai galimybė susipažinti su Lietuvos švietimo sistemos reikalavimais, įvertinti savo žinias, patobulinti silpnesnes ugdymosi sritis bei pasiruošti tolesniam mokymuisi.
Laisvalaikiu vaikai dalyvauja neformaliojo vaikų švietimo veiklose – lanko skaitymo skatinimo, anglų kalbos, sporto, keramikos, dailės ir kitus būrelius. Mokiniai bendrauja ir su bendraamžiais iš Ukrainos, ir su lietuviais. Jų kasdienybė mokykloje – tai ne tik pamokos, bet ir šventės, socialinės pilietinės akcijos, kurios praturtina mokyklos gyvenimą ir ugdo mokinių kompetencijas.
Bendrystė ir geri rezultatai
Pasak J. Zalatorienės, Panevėžyje neseniai duris atvėrė VšĮ Tarptautinė Ukrainos mokykla, kurioje mokymas vyksta pagal Ukrainos švietimo programą. Apie 12 proc. ukrainiečių mokinių nusprendė pereiti į šią mokyklą – didžioji dalis liko mokytis Upytės Antano Belazaro pagrindinėje mokykloje. „Tai rodo, kad mokiniai jaučiasi gerai, gauna lūkesčius atitinkantį išsilavinimą ir sėkmingai įsilieja į mokyklos bendruomenę. Svarbu kurti atvirą, įtraukų švietimą ir draugišką aplinką, o mokytojų atsidavimas ir bendrystė yra raktas į gerus rezultatus“, – kalbėjo mokyklos direktorė J. Zalatorienė.
Mokyklos vadovė, paklausta, kodėl Upytėje mokosi tiek daug ukrainiečių vaikų, atsakė: „Galbūt todėl, kad mes labai stengėmės. Kvietėme, iš pradžių atvyko kelios šeimos, kurioms labai patiko mokykla, pagalba mokiniams ir mikroklimatas. Jie patys pradėjo kviesti kitus. Be to, esame netoli Panevėžio, tad organizavome atvežimą ir parvežimą. Taip ir išaugome.“
Vyksta kaita
Upytės seniūnijos seniūnas Giedrius Koženiauskas teigia, kad daugelis ukrainiečių moksleivių vežami iš aplinkinių kaimų ar miesto, o Upytėje gyvena vos kelios ukrainiečių šeimos. Ukrainiečiai dažnai nuomojasi būstus iš vietos gyventojų, o jų bendruomenė nuolat kinta – atvyksta nauji žmonės ir išvyksta senieji.
„Šeimos naudojasi visa numatyta parama. Vienos stengiasi įsitvirtinti darbo rinkoje, o kitos – ne. Kas dirba ūkiuose, kas logistikos ar kitose srityse, bet stebime jų kaitą“, – sakė G. Koženiauskas.
Skaičiai auga
Panevėžys aktyviai integruoja ukrainiečius į bendruomenę, teikdamas jiems įvairią pagalbą, įskaitant viešojo transporto lengvatas ir socialinius projektus. Nors ukrainiečių skaičius mieste auga, savivaldybė ir nevyriausybinės organizacijos deda pastangas, kad jie jaustųsi laukiami ir galėtų prisidėti prie miesto gyvenimo.
Užsienio kilmės Lietuvos gyventojų integracijos koordinatorės Nijolės Janėnienės duomenis, remiantis sausio 27 dienos skaičiais, Panevėžio savivaldybėje savo gyvenamąją vietą buvo deklaravę 1067 ukrainiečiai. „Tačiau šis skaičius nėra tikslus, nes dalis asmenų savo gyvenamosios vietos gali būti nedeklaravę“, – paaiškino N. Janėnienė.
Remiantis migracijos metraščio duomenimis, ukrainiečių skaičius Panevėžyje nuolat augo iki 2024 metų. Šių metų duomenų dar nėra.
Panevėžyje Užimtumo tarnyboje registruoti 137 ukrainiečiai kaip darbo ieškantys asmenys, iš jų 110 turi bedarbio statusą.
Esant dideliam pabėgėlių skaičiui, veikė Pabėgėlių priėmimo centras, Panevėžyje įrengtas Vienybės a. 38. Šiuo metu apgyvendinimu rūpinasi patys asmenys.
Švietimo įstaigas Panevėžyje lanko apie 300 ukrainiečių vaikų: 94 mokosi Ukrainiečių mokykloje, esančioje Šiaulių g. 60; per 200 – bendrojo ugdymo įstaigose, įskaitant darželius. Dauguma jų ugdymo įstaigas renkasi pagal gyvenamąją vietą.
Kilni iniciatyva
Pasak N. Janėnienės, Panevėžyje ukrainiečiai aktyviai dalyvauja įvairiose veiklose. 2023–2024 m. savivaldybė vykdė projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“, kur dalyviai galėjo įsitraukti į 9 skirtingas veiklas. Labiausiai jie domėjosi lietuvių kalbos mokymu, susitikimais su įvairių institucijų specialistais bei psichologine pagalba.
Be to, šią vasarą Panevėžio miesto savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, įmonėmis ir gyventojais, įgyvendino kilnią iniciatyvą – priėmė vaikus iš Vinycios ir Irpinės, kurių tėvai žuvo ar kovoja už Ukrainos laisvę. Stovykla tapo ne tik poilsio, bet ir džiaugsmo, bendrystės bei saugumo akimirkomis vaikams, patyrusiems karo sunkumus.
Ukrainiečiai dar aktyviai dalyvauja Panevėžio Caritas, VšĮ „Septynios akimirkos“, Švietimo centro organizuojamuose renginiuose. Labdaros ir paramos fondas „Naujoji viltis“ taip pat subūrė bendruomenę, kuri organizuoja susitikimus, dalyvauja labdaros veiklose ir bendrauja su ukrainiečiais iš kitų miestų.
„Šios iniciatyvos rodo, kad ukrainiečiai Panevėžyje pamažu kuriasi, įsitraukia į bendruomeninį gyvenimą ir prisideda prie vietos veiklų“, – sako N. Janėnienė.
Ir toliau remia ukrainiečius
Sekdami kitų didžiųjų miestų, tokių kaip Vilnius ir Kaunas, pavyzdžiu, Panevėžio politikai taip pat nusprendė pratęsti viešojo transporto lengvatas ukrainiečiams, pabrėždami solidarumą su karo pabėgėliais ir siekdami palengvinti jų integraciją į bendruomenę.
Iš Ukrainos dėl Rusijos karinių veiksmų pasitraukusiems asmenims pirmąjį gyvenimo Lietuvoje mėnesį taikoma 100 proc. nuolaida 30 dienų vardiniam elektroniniam bilietui. Ilgiau nei mėnesį gyvenantys pabėgėliai už tokį pat bilietą turės mokėti pusę kainos.
Viešojo transporto lengvatos Panevėžyje karo pabėgėliams iš Ukrainos taikomos nuo 2022-ųjų pavasario. „Dėl viešojo transporto lengvatų per 2024 metus kreiptasi 3525 kartus, o vidutiniškai per mėnesį jas gauna apie 200 ukrainiečių“, – teigė N. Janėnienė.
