Lietuvos kariuomenės analitikai sausį, lyginant su praėjusių metų gruodžiu, fiksavo apie ketvirtadaliu daugiau prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes nukreiptos informacijos atvejų, pranešė kariuomenė.
Pasak jos, rusiškoje informacinėje erdvėje Lietuva kaltinta reiškiant teritorines pretenzijas į Kaliningrado sritį ar siekiant įvykdyti šios srities blokadą.
Taip pat didelio dėmesio sulaukė sausio viduryje Baltijos jūroje dėl kritinės infrastruktūros pažeidimų pradėta NATO stebėjimo misija. Anot kariuomenės, Rusijos žiniasklaidoje ši misija vaizduota kaip NATO provokacija Rusijos atžvilgiu.
„Rusijos valstybės atstovai ir propagandos aktoriai agresyviai sureagavo į Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos pranešimą „X“ platformoje, kuriame išreikštas neigiamas Lietuvos požiūris į Rusijos sprendimą pervadinti Kaliningrado srityje esantį Kristijono Donelaičio vardo muziejų ir teigiama, kad „Karaliaučius niekada netaps Kaliningradu“, – teigiama pranešime.
Kariuomenės duomenimis, reaguodami į šią žinią, Rusijos Dūmos atstovai ir kiti pareigūnai tikino, kad Lietuva vykdo konfrontacinę politiką Rusijos atžvilgiu ir turi teritorinių pretenzijų.
„Taip pat agresyvia retorika teigta, kad Rusija yra pasiruošusi atsakyti į bet kokias grėsmes. Rusijos propagandininkai šią situaciją išnaudojo siekdami išlaikyti Rusijos viešojoje erdvėje įtvirtintus naratyvus apie Antrojo pasaulinio karo eigą ir rezultatus. Buvo teigiama, kad Lietuva turi būti dėkinga Sovietų Sąjungai už neva padovanotus Vilniaus ir Klaipėdos kraštus“, – pažymėjo kariuomenė.
Tuo metu, reaguodami į sausio 14-ąją pradėtą NATO misiją „Baltic Sentry“, propagandistai tvirtino Aljansą nepagrįstai kaltinant Rusiją dėl incidentų Baltijos jūroje ir juos išnaudojant kaip pretekstą didinti karinius pajėgumus, trikdyti Rusijos prekybinio laivyno judėjimą.
„Teigiama, neva NATO planuoja įvykdyti jūrinę Kaliningrado blokadą ir paversti Baltijos jūrą vidiniu NATO ežeru, o tokie veiksmai artina prie neišvengiamo NATO ir Rusijos konflikto. Tikėtina, kad šie naratyvai yra nukreipti į Rusijos vidaus auditoriją, siekiant įteigti tariamą NATO grėsmę“, – nurodė kariuomenė.
Be to, Baltarusijos prezidento rinkimų laikotarpiu sausį kariuomenės analitikai stebėjo išaugusį šios šalies informacinį spaudimą, nukreiptą prieš Lietuvą ir NATO.
Pasak pranešimo, režimas toliau siekė stiprinti propagandos liniją apie Lietuvos ir kitų Baltarusijos kaimynių tariamai ruošiamą intervenciją į šios valstybės teritoriją ir siekį jėga pakeisti režimą.
„Rinkimų dieną kandidatas į Baltarusijos prezidentus Aliaksandras Lukašenka ne tik pakartojo šias žinutes, bet ir diskreditavo Lietuvos valstybę ir jos suverenitetą, tvirtindamas, kad per 30 nepriklausomybės metų Lietuvos valdžia sunaikino valstybę ir tapo tik Vakarų valstybių sprendimų įgyvendintoja. Tikėtina, kad šie pareiškimai yra Baltarusijos režimo reakcija į Lietuvos poziciją nepripažinti prezidento rinkimų ir jų rezultatų“, – nurodė kariuomenė.
Anot jos, tokiomis žinutėmis priešiškos valstybės, tikėtina, siekė stiprinti vidinių Rusijos ir Baltarusijos auditorijų paramą šių valstybių vykdomai politikai Lietuvos ir NATO atžvilgiu.
