Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė.
Pasak jos, vykdydami NATO operacijos „Baltic Sentry“ veiksmų planą buvo aktyvuoti ir į Baltijos jūrą išplaukė Karo laivų flotilės priešmininis ir patrulinis laivai.
Lietuvos laivai operacijos metu vykdys patruliavimo ir stebėjimo užduotis, glaudžiai bendradarbiaus su NATO sąjungininkų pajėgomis bei pasitelks šiuolaikines technologijas siekiant laiku užfiksuoti ir užkirsti kelią galimoms grėsmėms.
Kaip pažymėjo kariuomenė, priešmininiame laive esantis povandeninis robotas bus naudojamas Baltijos jūros dugno stebėsenai.
Ši NATO operacija buvo pradėta reaguojant į 2024-ųjų gruodžio 25 dieną nustatytus povandeninių kabelių tarp Estijos ir Suomijos pažeidimus, siekiant užkirsti kelią galimiems bandymams pažeisti povandeninę infrastruktūrą ir stiprinti regiono saugumą.
Gruodį, įtariama, dėl sabotažo iš rikiuotės išėjo Suomiją ir Estiją jungiantis elektros kabelis „EstLink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, nutiesti Baltijos jūros dugnu.
Karinių jūrų pajėgų vado flotilės admirolo Giedriaus Premenecko teigimu, Lietuvos dalyvavimas yra aiškus signalas, kad valstybė kaip NATO narė „deda visas pastangas užtikrinant kritinės infrastruktūros apsaugą Baltijos jūroje“.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po NATO viršūnių susitikimo Helsinkyje antradienį sakė, kad misija truks 90 dienų. Suomijos žiniasklaida anksčiau skelbė Aljansą dislokuosiant iki dešimties laivų ypatingos svarbos infrastruktūrai saugoti.
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad sustiprintos pajėgos Baltijos jūroje reikalingos vasarį Lietuvai planuojant atsijungti nuo postsovietinio BRELL elektros tinklo ir sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais.
Šalies vadovo teigimu, tam tikrų nedraugiškų šalių motyvacija destabilizuoti elektros tiekimą sugadinant povandeninius kabelius Baltijos jūroje išlieka aukšta.
