Artėjant žiemai privačių namų savininkai puola ieškoti kaminkrėčio. Kaminkrėčiai atsirado kai buvo pradėti statyti kaminai. Nuo senų laikų kaminkrėtys vadinamas laimės nešėju. Tačiau nedaug kas atsimena, kad gatvėje sutikus suodiną juodą kaminkrėtį reikėdavo paspausti jam ranką arba čiupti už sagos ir sušnibždėti norą: kaminkrėčiai atneša laimę.
Iki šių dienų kaminkrėtys įsivaizduojamas tik vyras. Nors yra žinoma, kad Vokietijoje dirba ir moteris kaminkrėtė.
Darbo užtenka
Nors šio amato meistrams Panevėžyje nėra didelės konkurencijos, darbo jiems pakanka.
Paklausiausia ši profesija yra vasaros pabaigoje ir rudenį, ypač prieš šildymo sezoną. Tuomet žmonės ir susigriebia, kad kažkas blogai kaminui.
Panevėžyje kaminkrėčiu dirbantis Vaidas naujienų portalui JP sako, kad darbo pakanka. „Ir mechaniškai, ir chemiškai valau kaminus, židinius. Be to, tenka ir daugiabučiuose padirbėti – valyti ventiliacines angas. Skambučių sulaukiu daug, o per dieną, jeigu viskas sekasi gerai, galima atlikti 3-4 užsakymus“, – pasakojo kaminkrėtys ir sakė, kad darbuojasi vienas ir juokauja, kad po darbo tenka praustis ne vieną valandą.
Kaminkrėčiai ir pataria
Kitas kaminkrėtys Justinas taip pat džiaugėsi, kad darbo netrūksta.
„Juk ne tik kaminus ar židinius valome. Atliekame ir kitus darbus. Statome namuose duonkepes, apšildome namus. Nors kaminkrėčio darbą galima vadinti sezoniniu, užsakymų užtenka. Dirbti stengiamės taip, kad namų savininkai galėtų saugus jaustis visus metus. Juk, jei gerai išvalai kaminą, jis gerai traukia ištisus metus. Be to, ne tik išvalome kaminus, bet dar šeimininkams patariame, kokiomis malkomis geriau kūrenti krosnį, kad daugiau šilumos taupytųsi ir nekiltų gaisras“, – pasakojo apie darbą Justinas ir patarė į krosnis kartų su kitomis malkomis dėti drebules. Esą, jos išvalo kaminus.
Kaminkrėtys juokavo, kad po darbo tenka praustis ilgokai. „Jei nori pabučiuoti žmoną, tai reikia praustis dvi dienas“, – sakė jis ir pridūrė, kad geri kaminkrėčiai visada turi darbo, o reguliariai kviečiant kaminkrėtį į namus – tai atneš laimės, išgelbės sveikatas ir turtą.
Vykdo akciją
Panevėžio apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Vaiginytė naujienų portalui JP sakė, kad ugniagesiai visą spalio mėnesį vykdys akciją „Kūrenkime saugiai“.
„Visą mėnesį lankysime gyventojus, aiškinsime jiems apie saugų krosnių kūrenimą. Stengsimės aplankyti kuo daugiau gyventojų ir perspėsime, kad iki žiemos spėtų išsivalyti dūmtraukius, židinius“, – aiškino V. Vaiginytė.
[quote_box_center] Faktai
Statistikos duomenimis per šiuos metus Panevėžio mieste kilo 202 gaisrai, o iš jų 16 dėl netvarkingų krosnių, dūmtraukių.
Panevėžio rajone – 179 gaisrai, iš jų 32 – dėl netvarkingų krosnių.
2016 metais iš viso mieste kilo 310 gaisrų. Iš jų 22 – dėl netvarkingų krosnių. Rajone per tą patį laikotarpį kilo 229 gaisrai, iš jų dėl netvarkingų krosnių – 21 gaisras.
Pirmas kaminkrėtys
Oficialiai pirmuoju kaminkrėčiu yra laikomas Gumdmundas Olsenas, kuris 1639 metais išvalė visus Danijos bei Norvegijos karaliaus Kristijono IV rūmų, įsikūrusių Kopenhagoje, kaminus. Kiek vėliau tą pačią Kopenhagą nuniokojo eilė gaisrų, todėl kaminkrėčių būtinybės klausimas tapo nebesvarstomu. 1778 metais Danijoje buvo įsteigtas pirmasis kaminkrėčių cechas ir kaminkrėčių mokykla. Ilgainiui ši specialybė užsitarnavo visuomenės pagarbą, o kaminkrėtys buvo visada laukiamas svečias.[/quote_box_center]