Artėjant rinkimams Lietuvoje veikiančios partijos viena po kitos paskelbia savo programas. Kadangi mūsų valstybėje partijų tiek, kad sudėtinga suvokti, ką kiekviena iš jų veikia ar kokius tikslus išsikelia, suprantama, kad jų programos tiesiog negali skirtis radikaliai. Dėl to politinių partijų programos labiau tampa žaidimu „Atrask dešimt skirtumų“.
Kaip pavyzdį galima pateikti kelias ištraukas iš Darbo partijos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Lietuvos socialdemokratų partijos programų savivaldos ir švietimo sričių.
Į palyginimą neįtrauktos LRLS ir TT partijos, nes jų skelbiamos programos dar yra iš praeitų rinkimų, o LVŽS programa dar yra ruošiama. DP, TS-LKD ir LSDP atitinkamai save pozicionuoja kaip centro, dešinės ir kairės partijos. Štai viena ištrauka iš regionų politikos dalies:
– Mažinti sostinės ir kitų miestų bei rajonų savivaldybių ekonominės ir socialinės raidos atotrūkį.
– Tikime, kad regionų ekonominis ir socialinis atotrūkis nuo didžiųjų miestų gali būti įveiktas taip pat sėkmingai, kaip ir anksčiau valstybės išsikelti ir sėkmingai įgyvendinti strateginiai uždaviniai
– Siekiant sumažinti gyvenimo kokybės skirtumus šalies teritorijoje, bus didinama didesnių miestų ir aplinkinių teritorijų integracija. Regioninė politika bus orientuojama į veiksmingą darbų vietų kūrimo politiką ir užimtumo didinimą.
Skirtumų kaip ir nėra, nes partijų tikslas tas pats – regionų integracija. Bet jei jums vis vien įdomu, tai pirmasis sakinys paimtas iš DP, antras iš TS-LKD ir trečiasis iš LSDP programų. Toliau seka trys švietimo sistemos tikslai:
– Užtikrinti švietimo visuotinumą bei vienodas galimybes mokytis visų socialinių sluoksnių gyventojams.
– Todėl įgyvendinsime nuoseklią visų švietimo sistemos grandžių pertvarką, kad kiekvienam besimokančiajam būtų sudarytos galimybės įgyti aukščiausios kokybės išsilavinimą nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, šeimos socioekonominės aplinkos ar specialiųjų ugdymo(si) poreikių.
– Kaimo ir miesto mokyklų mokiniai turės vienodas galimybes kokybiškam švietimui.
Kaip ir regiono politikos, taip ir čia išsidėstymas yra labai panašus, partijų eiliškumas – toks pat. Ir tai nėra vien tik tokiam palyginimui palankios ištraukos iš programų, kadangi panašių dalykų galime rasti ir sveikatos apsaugos srityje, jog gerės prieinamumas ir paslaugų kokybė; savivaldos srityje – kad mažės administracinės išlaidos, didės efektyvumas; bus kovojama su korupcija; didės vidutinis atlyginimas ir t.t. Panašių teiginių tikriausiai išgirsime ir iš LRLS, TT ir LVŽS programų. Žinoma, galima atrasti tam tikrų skirtumų, kadangi kai kurie punktai atskirų partijų yra išdėstyti konkrečiau. Visgi, kiek gyventojų turės noro ir ryžto skaityti kelias virš šimto lapų politinių programų, kad atrastų skirtumus tarp partijų ir taip rinktųsi už ką balsuoti?
Žmonės mėgsta skųstis, kad partijos prieš rinkimus daug žada, bet nieko neįgyvendina, o juk turėtų – programos panašios, tad ir konsensusą pasiekti neturėtų kilti problemų. Bet kitaip pažadų prasme partijos ir negali elgtis.
Gyvename valstybėje, kurioje partijos neturi kertinių lūžių, pagal kuriuos galėtų išdiferencijuoti savas programas. Mūsų visuomenė yra homogeniška: valstybę sudaro maždaug 84 proc. lietuvių; yra viena dominuojanti religija; nėra aštrios kovos tarp socialinių klasių; taip pat nėra esminės kovos tarp agrarinio/industrinio/paslaugų sektorių. Dėl to partijos tampa viską apimančiomis partijomis, kurios stengiasi atstovauti visus įmanomus interesus ir taip politinių partijų programos tampa milžiniškos. Pavyzdžiui, LSDP dabartinę programą sudaro daugiau nei 400 punktų, kuriais yra išreiškiami partijos užsibrėžti veiklos tikslai.
Tada kyla klausimas, ar partijos gali ištesėti savo pažadus? Atsakymas aiškus: tikrai ne visus. Dėl tos priežasties, atėjus spalio mėnesiui ir nusprendus dalyvauti Seimo rinkimuose geriau galvokite ne apie tai, ką partijos žada, o apie tai, ką partijos yra padariusios. Permąstykite, ar buvote patenkinti daugumai priklausiusių partijų darbais sveikatos apsaugos, švietimo, krašto apsaugos, socialinės apsaugos klausimais, o gal kaip tik atrodo, kad daugumai priklausiusios partijos nieko vertingo per 4 metus nenuveikė. Tuo tarpu norintys balsuoti už opozicines partijas pagalvokite apie tai, ar opozicijos veiksmai atitiko jūsų lūkesčius, ar ji buvo principinga, nenuolaidi ir oponuojanti daugumai.
Atsakinga partija yra tokia, iš kurios praeities veiksmų galima nuspręsti, kokie veiksmai gali laukti ateityje. Taigi, jeigu jums atrodo, kad kažkuri partija nepadarė to, ką žadėjo padaryti, nesitikėkite, kad ji įgyvendins tai, ką žadą dabar.