Kvėpavimo takų ligos pasireiškia gan dažnai tiek suaugusiems, tiek vaikams. Jos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau jei nėra laiku gydomos gali atsirasti rimtų komplikacijų. Tad vienas iš efektyviausių kvėpavimo takų ligų gydymo būdų yra inhaliacinė terapija.
Inhaliacija – kas tai?
Inhaliacija – tai viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų gydymo metodas, įkvepiant vaistus aerozolio pavidalu (inhaliatorius suskaido veikliąją medžiagą į smulkias aerozolio molekules, kurios gali patekti į reikiamą gylį). Šis metodas leidžia efektyviai gydyti ūmias kvėpavimo takų virusines infekcijas ir jų komplikacijas, slogą, sinusitą, tonzilitą, bronchinę astmą ir daugelį kitų ligų. Inhaliacijos taip pat veiksmingos ir reabilitacijos laikotarpiu po ligų ar operacijų, siekiant greitai atstatyti organizmą. Inhaliuojant vaistai įkvėpiami, todėl yra greitai ir efektyviai pasisavinami organizme, tai reiškia, kad gydymas tampa intensyvesnis.
Taip pat reikėtų paminėti, kad inhaliacijos yra saugios visoms amžiaus grupėms. Procedūros gali būti atliekamos specialiuose kabinetuose arba namuose. Puikus pasirinkimas gali būti nešiojamas inhaliatorius, kurį naudoti galėsite visur, kur jums patogu. Atsižvelgiant į ligos tipą ir sunkumą, gali būti skiriamos inhaliacijos su antibiotikais, eteriniais aliejais, druskos tirpalais, mukolitikais, hormoniniais vaistais ir kitais preparatais.
Inhaliacinės terapijos privalumai
Pagrindiniai inhaliacinės terapijos pranašumai prieš kitus gydymo metodus yra greitesnis vaistų įsisavinimas, didelės vaistų koncentracijos patekimas tiesiai į pažeidimo vietą ir greitas jų veikimas ten. Inhaliuojami vaistai turi veiksmingesnį gydomąjį poveikį kvėpavimo sistemos organams nei vartojant vaistus per burną. Be to, įkvėpta medžiaga praktiškai nėra absorbuojama į kraują ir neturi šalutinio poveikio kitiems organams ir sistemoms, kaip būna vartojant tabletes, suspensijas ar injekcijas.
Procedūros metu kvėpavimo takų gleivinei pasireiškia kompleksinis poveikis: sumažėja patinimas, praeina uždegimas, pašalinami tiršti skrepliai ir gleivės. Taigi, inhaliacija yra ir kvėpavimo takų gleivinės drėkinimas.
Kada galima atlikti inhaliaciją?
Inhaliacija yra gydymo būdas, kai vaistai arba kiti preparatai įkvepiami tiesiai į kvėpavimo takus. Šis metodas yra efektyvus, nes leidžia tiesiogiai veikti kvėpavimo takus ir jų gleivinę ir greitai pasiekti gydomąjį poveikį.
Štai kelios pagrindinės inhaliacijos indikacijos:
- Astma. Inhaliatoriai dažnai naudojami astmos simptomams valdyti ir priepuoliams išvengti. Jie padeda atverti bronchus ir palengvina kvėpavimą.
- Lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL). Inhaliatoriai naudojami simptomų, tokių kaip dusulys, kosulys ir gleivių kaupimasis, mažinimui.
- Alerginis rinitas. Inhaliacijos su kortikosteroidais ar kitais vaistais gali padėti sumažinti nosies gleivinės uždegimą ir alergijos simptomus.
- Cistinė fibrozė. Inhaliacijos su mukolitiniais preparatais padeda sumažinti gleivių klampumą ir palengvina jų pašalinimą iš kvėpavimo takų.
- Bronchitas. Inhaliacijos su priešuždegiminiais ir bronchus plečiančiais vaistais padeda sumažinti uždegimą ir lengviau pasišalinti gleivėms.
- Pneumonija. Nors inhaliacijos nėra pirmos eilės gydymo būdas, jos gali būti naudojamos simptomams lengvinti ir kvėpavimo takų pralaidumui gerinti.
- Kvėpavimo takų infekcijos. Esant infekcijoms, inhaliacijos gali padėti sumažinti uždegimą ir palengvinti simptomus.
- Pooperacinis laikotarpis. Pacientams, po tam tikrų operacijų, inhaliacijos gali būti skiriamos siekiant išvengti komplikacijų.
- Kvėpavimo takų sausumas. Inhaliacijos su fiziologiniu tirpalu arba drėkinančiomis medžiagomis gali padėti palengvinti kvėpavimo takų sausumo ir dirginimo simptomus.
Tačiau svarbu paminėti, kad inhaliacijas turi paskirti gydytojas, atsižvelgiant į paciento būklę ir poreikius.
Kada inhaliacijos atlikti negalima?
Nepaisant šios procedūros populiarumo ir paplitimo, ji turi ir kontraindikacijų. Taigi, kokios jos?
- Padidėjusi kūno temperatūra;
- Kraujavimas iš nosies;
- Hipertenzija ir kraujagyslių ligos yra kontraindikacijos inhaliuoti aliejų;
- Individualus netoleravimas tam tikriems vaistams;
- Psichiniai sutrikimai;
- Širdies ir kraujagyslių ligos, kurios apsunkina kvėpavimą.
Kuo skiriasi inhaliatoriai?
Yra keletas inhaliatorių tipų: kompresorinis, ultragarsinis ir tinklelinis. Kiekvienas iš jų turi savų pliusų ir minusų. Tačiau svarbiausia inhaliatoriaus užduotis yra tiekti vaistą į reikiamą vietą ir gylį viršutiniuose ir apatiniuose kvėpavimo takuose. Tačiau ultragarsinis inhaliatorius gali sunaikinti vaistines veikliąsias medžiagas, o tuomet mažėja gydymo efektyvumas. Tad naudojimui namuose geriau rinktis kompresorinius arba tinklelinius modelius (pavydžiui, Herupa inhaliatorius). Pirmieji yra didesni ir garsiau veikia, tačiau jais galima inhaliuoti visus vaistus ir juos lengva prižiūrėti. O tinkleliniai modeliai yra itin patogūs pasiimti į kelionę, dėl savo kompaktiškumo, ar inhaliuoti naktį bei inhaliacijoms vaikams, kadangi jie veikia praktiškai be garso. Puikus pasirinkimas gali būti inhaliatorius Evolu.
