„Knygos suteikia žmogaus gyvenimui prasmę, leidžia jaustis laimingu ir atsiduoti skaitymo aistrai. Kiekviena perskaityta knyga, tuo tvirtai tikiu, palieka kažką žmogaus prote, jausmuose. Visa tai kaupiasi ir kuo daugiau žmogus perskaito, tuo turtingesnis jis tampa“, – sako Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda, žinyno „Kas yra kas Lietuvoje 2020“ kvietimu šį šeštadienį atvykęs į atvirą pasimatymą su Vilniaus knygų mugės lankytojais.
Kaip žinia, prezidentas G. Nausėda –ne tik istorinių knygų kolekcionierius, bibliofilas, bet ir aistringas knygų skaitytojas. Šiuo metu prie prezidento lovos guli rašytojo Juozo Baltušio pirmasis memuarų tomas ir rusų XIX a. klasiko Antono Čechovo apsakymų rinkinys originalo kalba.
Prezidentas apie klasikus
„Turbūt niekas neatspėtų, kad skaitau rusų klasikus. Juk kaltinamas neva esu dar labiau antirusiškas nei mano pirmtakė. Tačiau su didžiuliu malonumu skaitau A. Čechovo apsakymus. Jie – labai pamokantys, su humoru išryškinantys tas žmonių būdo savybes, kurios nesikeičia šimtmečiais. Tuo ir stipri XIX amžiaus klasika, pagaunanti ir labai įtaigiai parodanti amžinus dalykus. Jei kam įdomu ir skaitote rusiškai, rekomenduoju apsakymą „Tolstij ir tonkij“ (liet. „Storas ir plonas“) – fantastiškas“, – sako prezidentas.
Anot jo, J. Baltušio memuarus skaityti taip pat be galo įdomu, nes apie šį žmogų anksčiau žinojo tik tiek, kiek buvo privaloma mokykloje. O dabar pamatė visai kitą žmogų su jo pakankamai blaiviu požiūriu į visa tai, kas vyko aplink jį, rado įdomių vertinimų apie rašytojus, dailininkus, kurie ir šiandien dar yra aktyvūs viešajame gyvenime.
Viena mėgstamiausių G. Nausėdos knygų – Hermano Hesės „Stepių vilkas“. Anot prezidento, visi mes tam tikrame amžiuje renkamės knygas, kurios yra būtinos mums kaip asmenybėms. Prezidentui tai buvo H. Hesė, Fransas Kafka, Gabrielis Garsija Markesas.
„Galvoju, kodėl man tais tolimais 1980-asiais staiga parūpo egzistencializmas? O todėl, kad visame viešajame gyvenime tuomet buvo propaguojamas kolektyvizmas, tarybinio žmogaus idealas. Tuomet ateina natūralus noras bent jau viduje dvasiškai tam pasipriešinti, mestis į kitą kraštutinumą – kapstytis savyje ir ieškoti savo asmenybės bruožų, kurie tave išskiria iš kitų, ieškoti gyvenimo prasmės, nors puikiai žinai, kad tų atsakymų iki galo niekada nerasi“, – sako prezidentas.
Vertingiausia kolekcija – apie Mažąją Lietuvą
Viena įdomesnių G. Nausėdai knygų, kuri puikiai pritaikoma ir gyvenime, – Arono Nimcovičiaus knyga apie šachmatus „Mano sistema“.
„Ten yra tokių dalykų, kuriuos pritaikyti galima ir politikoje, ir versle, nes jie yra universalūs, susiję su strategija ir taktika. Pavyzdžiui, skyrius apie forpostų statymą šachmatų lentoje, kai tu pirmiausia lentoje surandi langelį, įtvirtini jame stipriausią figūrą ir po truputį pradedi užvaldyti visą lentą. Pasakykite man, kad tai gyvenime nebūna! Politikoje – tai tikrai taip“, – šypsosi prezidentas.
Kolekcionuoti istorines knygas pradėjęs nuo lito „tėvu“ vadinamo Vlado Jurgučio veikalų, G. Nausėda viena vertingiausių kolekcijoje laiko knygų apie Mažąją Lietuvą atšaką. Ji jam ypač brangi kaip klaipėdiečiui.
„Dėmesys Mažosios Lietuvos istorinėms knygoms neabejotinai susijęs su mano šaknimis. Klaipėda, Nemuno žemupys, gintaro kasyklos, Kuršių Nerija – tai emociškai man labai artimos vietos“, – sako prezidentas.
Kolekcionuoti knygas apie Mažąją Lietuvą jį dar labiau paskatino šokiravęs faktas, kad šio krašto istorija geriausiu atveju knygose fiksuojama nuo Bismarko laikų.
„Į rankas man pateko prancūzų istoriko lietuvių kalba išleista knyga „Prūsijos istorija“. Pradėjęs skaityti pasibaisėjau: šiam istorikui Prūsija prasidėjo nuo Bismarko laikų, o XIII, XIV, XV, XVI amžiams buvo skirtos vos dvi pastraipos. Velnias, kaip šitaip galima, galvoju, žiūrėti į šalies istoriją, iš esmės jos nematant? Tuomet aš su dvigubu įkarščiu rinksiu knygas apie mūsų protėvius“, – nusprendžiau.
Dabar tokių knygų prezidento kolekcijoje – tikrai nemažai. Seniausia – 1518 m. Bazelyje išleista pirmoji spausdinta Prūsijos istorija lotynu kalba.
Prezidentas yra sudaręs knygą „Kuršių Nerijos istorijos kronika“, kurią parengė vieno Nidos mokyklos mokytojo XX a. pradžioje rašyto rankraščio pagrindu. Pirmasis jos leidimas pasirodė 2013 m. vokiškai, o 2016 m. – lietuviškai.
G. Nausėda norėtų išleisti ir dar vieną knygą apie Klaipėdos uostą ir miesto istoriją remdamasis turimu rankraščiu. Jau susisiekė su istorikais ir galvoja apie šios knygos koncepciją.
„Tai būtų puiki dovana mano gimtajam miestui“, – sako jis.
„Skaityti reikia ne elektronines, o spausdintas knygas“
Šiuo metu, pripažįsta G. Nausėda, laiko kolekcionuoti visai nelieka, tačiau į savo „olą“ – biblioteką namuose – kaskart nusileidžia, pavarto, paskaitinėja knygas, kurios jį labai atgaivina.
„Skaityti reikia ir skaityti reikia ne elektronines, o spausdintas knygas. Aš nenorėčiau, kad spausdinta knyga būtų pasmerkta. Gyvenimas mane verčia daug skaityti kompiuterio ekrane, bet visai kitą jausmą patiriu turėdamas knygą rankose, atsiversdamas ir vartydamas jos puslapius“, – sako prezidentas.
G. Nausėda neslepia, kad ne taip seniai pagalvojo, ar nereikėtų rašyti savo prezidentavimo dienoraščio. Tačiau nusprendė, kad pats procesas, darbai jam yra svarbesni nei jų refleksija.
„Bet jei šalia atsirastų biografas, kuris iš šono stebėtų ir fiksuotų prezidento veiklą, darbus bei sudėtų visa tai į knygą, – toks variantas įmanomas. Juk sprendimai, kuriuos priimame, turi įtakos visos šalies likimui. Tik tas žmogus turėtų būti labai sąžiningas ir nuolat būti šalia manęs“, – įsitikinęs prezidentas G. Nausėda.