Dauguma šunų visada su malonumu laukia savo maisto porcijos ir greitai jį suėda. Vis dėlto, kai kurie šeimininkai susiduria su situacijomis, kai šuo nevalgo jam skirto maisto. Sveikatos problemos ar pasikeitęs gyvenimo būdas (pavyzdžiui, trumpesni pasivaikščiojimai ar sumažėjęs fizinis aktyvumas) gali paveikti šuns apetitą.
Kartais pats šeimininkas nejučia prisideda prie šuns nenoro valgyti sausą maistą ar konservus. Tad kaip išvengti šių problemų, o joms iškilus, padėti augintiniui grįžti į įprastą mitybos ritmą?
Apetito stoka – kada kreiptis į specialistus?
Įvairūs veiksniai gali lemti šuns apetito stoką. Jei šuo atsisako valgyti, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus jo požymius bei elgseną.
Pavyzdžiui, dantų ar dantenų problemos gali sukelti skausmą, todėl šuo gali vengti kramtyti (tiek maistą, tiek žaislus). Galite patikrinti, ar dantenos nėra patinusios ir ar šuo nerodo skausmo požymių, kai liečiate jo žandikaulį ar burną.
Taip pat hormoniniai sutrikimai ir pusiausvyros pokyčiai veikia šuns apetitą, dėl to jo įpročiai gali kisti (nuo padidėjusio apetito iki jo stokos). Stresas ar pasikeitusi aplinka taip pat gali paveikti šuns valgymo poreikius.
Jei apetito stoka tęsiasi ilgą laiką ir pastebite kitus simptomus, būtina kreiptis į veterinarą.
Kaip šuo tampa išrankus maistui?
Šuns išrankumą maistui dažnai skatina pačių šeimininkų suformuoti mitybos įpročiai. Norint, kad jūsų šuo noriai valgytų jam pritaikytą maistą, šių dalykų reikėtų vengti:
- Neduokite jam savo maisto. Valgydami prie stalo dažnai norime šunį palepinti kepsnio gabalėliu ar daržove. Nors yra produktų (pvz., morkos, natūralus riešutų sviestas ar obuoliai), kuriuos saugu duoti, maisto likučiai nėra tinkama šuns mityba, todėl jų geriau vengti.
- Nepersistenkite su skanėstais. Skanėstai gali atrodyti kaip nekaltas gardumynas, tačiau svarbu augintinio nelepinti per daug.
- Stebėkite, ką jam duoda kiti šeimos nariai. Svarbu, kad visi laikytųsi nustatyto mitybos plano. Ypač svarbu apie tai informuoti žmones ar draugus, kuriems paliekate šunį prieš išvykdami. Po tokių viešnagių (ypač ilgesnių), augintiniui gali būti sunku sugrįžti prie įprastos mitybos.
- Nustatykite pastovų valgymo laiką ir porcijų dydį. Laikykitės rekomenduojamų porcijų ir visuomet duokite maistą tuo pačiu metu.
Kaip padėti šuniui atsikratyti išrankumo?
Šunys ir katės – labai protingi augintiniai, tad jie greitai supranta, kad atsisakę maisto, gali gauti ko nors skanesnio. Nors svarbu nepasiduoti tokiems žaidimams, pirmiausia įsitikinkite, kad apetito stoka nėra susijusi su kitais veiksniais (pvz., stresu ar sveikatos problemomis). Jei šuns sveikata gera, išbandykite šiuos patarimus:
- Sumažinkite skanėstų kiekį arba kuriam laikui jų atsisakykite. Svarbu, kad šuo nematytų skanėstų kaip maisto pakaitalu.
- Palaipsniui mažinkite savo maisto dalijimąsi su augintiniu. Po truputį didinkite šuns maisto (specialiai skirto jam) kiekį ir nepasiduokite – atpratinti šunį nuo žmogaus maisto gali užtrukti.
- Išbandykite kitų gamintojų produktus. Galbūt šuo nemėgsta tam tikro skonio, pavyzdžiui, jautienos, tačiau mieliau valgys sausą maistą su vištiena. Gali prireikti išbandyti kelis produktus, kol rasite šuniui tinkamiausią variantą.
- Paįvairinkite sausą maistą. Priedai kaip šunų konservai ar sultinys gali skatinti augintinį noriau valgyti sausą maistą. Šlapią ir sausą maistą galite sumaišyti viename dubenėlyje. Visada laikykitės rekomenduojamų porcijų ir atidžiai rinkitės sudėtį – pirmenybę teikite baltymų šaltiniams, venkite grūdų, konservantų ir skonio stipriklių.
Dažnai šuo išmoksta tapti išrankiu maistui, tačiau su laiku ir kantrybe galite jį grąžinti prie subalansuotos mitybos. Venkite staigių mitybos pokyčių, o naujus produktus pristatykite palaipsniui, maišydami su senesniu maistu.
