Pirmadienį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) nusprendė, kad iki 2026 metų pabaigos Lietuvoje turi būti pasiektas operacinis dronų pajėgumas, teigia prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad turi būti pasiektas operacinis pajėgumas, kalbant apie dronų pajėgumus, iki 2026 metų pabaigos ar iki 2027 metų. Tam darbui vykdyti kariuomenė turėtų dronų pajėgumą plėtoti integruotai su kitais pajėgumais“, – pirmadienį po VGT posėdžio Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Budrys.
„Tai reiškia, kad mes nematome to kaip atskiro kažkokio vieneto, tai yra sąveikoje su mūsų turimomis platformomis: ar tai būtų su mūsų ryšių sistemomis ir bendrai su mūsų taktiniu veikimu kariuomenės“, – pridūrė jis.
K. Budrys taip pat pažymėjo, kad VGT posėdžio metu buvo sutarta rekomenduoti dronų pajėgumus plėtoti, pasitelkiant Lietuvos gynybos pramonę.
„Valstybės gynimo taryba nusprendė rekomenduoti Krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos kariuomenei plėtoti dronų pajėgumus Lietuvos gynybos pramonės gebėjimais“, – informavo jis.
Metų pradžioje dėl bepiločių orlaivių sistemų vystymo diskutavo ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK). Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, kad Lietuvoje jau dabar egzistuoja potencialas plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą. Todėl jo vadovaujamas komitetas parengė ir VGT pateikė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją.
Kaip numato Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. Tarybai vadovauja prezidentas.
